Estijos prezidentė: susitikimas su V. Putinu buvo „labai geras“

  • Teksto dydis:

Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid teigiamai įvertino ketvirtadienį Maskvoje įvykusį jos susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

„Susitikimas buvo labai geras; per ilgai kalbėjomės apie sudėtingas temas, tuo pačiu demonstruodami abipusę pagarbą net pačiais sudėtingiausiais momentais“, – po šių derybų K. Kaljulaid sakė per spaudos konferenciją Estijos ambasadoje Maskvoje.

Pasak jos, abi šalys nutarė toliau palaikyti ryšius.

K. Kaljulaid pakvietė į Tartu mieste 2020 metų birželį vyksiantį VIII Pasaulio finų-ugrų tautų suvažiavimą.

„Joks valstybės vadovas iškart neištars „taip“ tokiam pasiūlymui, bet jis taip pat nepasakė „ne“, – nurodė K. Kaljulaid.

Prezidentė sakė aptarusi su V. Putinu užsienio politikos klausimus, Estijai ruošiantis tapti nenuolatine Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare, padėtį Ukrainoje ir Gruzijoje bei galimybes užbaigti konfliktus šiose šalyse.

„Aišku, vadovavausi Europos Sąjungos pozicija“, – patikslino K. Kaljulaid.

Didelę rusakalbių mažumą turinti Estija su nerimu stebėjo, kaip 2014 metais Rusija aneksavo Krymą ir pradėjo remti Rytų Ukrainoje veikiančius separatistus.

Nuo to laiko Estijoje buvo surengta daugybė NATO karinių mokymų, kuriais siekiama atgrasyti Maskvą nuo potencialios agresijos.

Prezidentė pastebėjo, kad Estija jau dukart vedė derybas su Rusija dėl dvišalės sienos sutarties ir išreiškė apgailestavimą dėl pažangos stygiaus. Pasak K. Kaljulaid, naujoji Estijos vyriausybė yra pasiruošusi toliau stumti šį klausimą, bet kovą išrinkto naujojo parlamento planai kol kas neaiškūs.

Ekonominių santykių su Rusija srityje Estija, būdama Europos Sąjungos narė, laikosi Bendrijos Maskvai paskelbtų sankcijų, įskaitant susijusias su dujotiekio „Nord Stream 2“ projektu, pridūrė K. Kaljulaid.

„Tačiau galime judėti į priekį keliose kitose dvišalėse srityse“, pavyzdžiui, kad būtų naikinamas dvigubas apmokestinimas, plėtojama transporto infrastruktūra, sprendžiami aplinkosaugos ir kovos su klimato kaita klausimai, aiškino ji.

Per susitikimą Estija išdėstė savo poziciją dėl pasitraukimo iš Maskvos kontroliuojamos elektros tinklų sinchronizavimo sistemos BRELL, kuriai taip pat priklauso Baltarusija, Latvija ir Lietuva, bei perėjimo prie europinės sistemos, sakė K. Kaljulaid.

K. Kaljulaid į Maskvą atvyko su darbo vizitu dalyvaut Estijos ambasados Rusijos sostinėje renovuoto pastato atidarymo ceremoniją. Prieš šį vizitą Talinas paprašė organizuoti abiejų šalių prezidentų susitikimą, ir šis prašymas buvo patenkintas.

Pastarąjį kartą Estijos prezidentas su vizitu Rusijoje lankėsi 2011 metais. Tuo metu šiame poste dirbo Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas). Jis Sankt Peterburge dalyvavo Šv. Jono liuteronų bažnyčios atšventinime.

Vėliausias abiejų valstybių vadovų susitikimas įvyko 2008 metų birželį Rusijos mieste Chanty Mansijske: T. H. Ilvesas tąsyk susitiko su tuomečiu Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu per Pasaulio finų-ugrų tautų suvažiavimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

A.V

A.V  portretas
Kvaiša.

Anonimas

Anonimas portretas
Tai dabar jau tą estę mūsų patriotai-idiotai ( kaip puikiai dera tie du žodžiai) drąsiai gali pradėti vadinti Vatnyke. Arba Vatinka.

...

... portretas
''Prezidentė pastebėjo, kad Estija jau dukart vedė derybas su Rusija dėl dvišalės sienos sutarties ir išreiškė apgailestavimą dėl pažangos stygiaus.'' Ką tame BNS rūko. Norint buti NATO nare yra reikalavimas, kad nebūtu jokių sienu disputų su kaimynais. Kitaip tariant sienų ribos turi būti ratifikuotos. Gal info iš TvartelioZinių ar BNS ir yra tvarte Linio ruporėlis :)
VISI KOMENTARAI 12
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių