Estijos parlamento rinkimus laimėjo liberali partija

  • Teksto dydis:

Estijos opozicinė liberalioji Reformų partija laimėjo sekmadienį įvykusius parlamento rinkimus, rodo oficialiojoje rinkimų svetainėje paskelbti rezultatai, gauti suskaičiavus visus balsus.

Antroje vietoje liko premjero Juri Ratas (Jūrio Rato) Centro partija, trečioje vietoje – kraštutiniai dešinieji, kuriems pozicijas padėjo sustiprinti daugiausia kaimuose gyvenančių rinkėjų nepasitenkinimas valdžia.

Buvusios europarlamentarės Kajos Kallas (Kajos Kalas) vadovaujama Reformų partija surinko 28,8 proc. balsų, už Centro partiją balsavo 23 proc. rinkėjų, o kraštutiniai dešinieji EKRE surinko 17,8 proc. balsų, daugiau nei padvigubindami ankstesnį savo rinkimų rezultatą.

Dvi kitos partijos, kurios šiuo metu valdo koalicijoje su J. Ratas, socialdemokratai ir konservatyvi „Isamaa“, gavo atitinkamai 9,8 proc. ir 11,4 proc. balsų.

Abi jos galėtų suvienyti jėgas su Reformų partija ir suformuoti 56 vietų daugumą 101 vietos parlamente. Kitu atveju konkuruojančios Reformų partija ir Centro partija, kurios drauge turi 60 vietų, galėtų valdyti drauge, kaip jau yra dariusios ir anksčiau.

K. Kallas sakė, kad jos partija sieks suformuoti vyriausybę, kurios valdymas bus paremtas „sveiku protu“.

„Dėkoju visiems, Reformų partija gavo labai tvirtą mandatą“, – sakė ji, kreipdamasi į partijos narius.

K. Kallas visuomeniniam transliuotojui ETV/ERR sakė, kad Reformų partija neatmeta jokių pasirinkimo galimybių dėl koalicijos formavimo, bet pabrėžė, kad „EKRE nėra mūsų pasirinkimas“. Ji pridūrė, kad jos partija turi „didelių nesutarimų su Centro partija trijose srityse: apmokestinimo, pilietybės ir švietimo“.

Tuo tarpu J. Ratas, paklaustas, ar Centro partija svarstys galimybę tapti jaunesniąja koalicijos partnere, atsakė: „Žinoma.“ Vis dėlto plačiau jis nekomentavo.

EKRE lyderis Martas Helme (Martas Helmė) iškėlė idėją dėl Centro partijos, EKRE ir „Isamaa“ koalicijos, kuri turėtų 57 vietų daugumą, pranešė ETV/ERR.

Per gana blankią priešrinkiminę kampaniją daugiausiai dėmesio buvo skiriama kasdienėms problemoms, tokioms kaip mokesčiai ir valstybės išlaidos, taip pat kalbėta apie įtampą dėl švietimo rusų kalba nemažai Estijoje gyvenančiai rusų bendruomenei ir kaimo bei miesto susiskaldymą.

EKRE ragina surengti referendumą dėl „Estxit“ – Estijos išstojimo iš ES. Dalies rinkėjų paramos ji sulaukė ir dėl pažado sumažinti pajamų mokesčius bei akcizus, taip pat – dėl antiimigracinės retorikos.

Rinkėjų aktyvumas buvo 63,1 proc., nurodė valstybinė rinkimų komisija.

Mokesčių lengvatos, pensijų didinimas

Per pastaruosius 30 Estijos nepriklausomybės metų vyriausybėje rotavo arba netgi dirbo kartu dvi tradicinės varžovės – Centro ir Reformų partijos.

Abi partijos tvirtai remia Estijos narystę Europos Sąjungoje ir NATO bei vykdė taupymo programas, leidusias išlaikyti nedideles valstybės išlaidas ir mažiausią skolos ir BVP santykį euro zonoje.

Centro partija žadėjo padidinti pensijas ir įvesti progresinius mokesčius, kad padidėtų valstybinės pajamos. Centro partiją jau seniai palaiko rusų mažuma, sudaranti maždaug ketvirtadalį 1,3 mln. Estijos gyventojų.

Centro partija žadėjo pensijas padidinti 8,4 proc., o 20 proc. pajamų mokestį ir 21 proc. pelno mokestį pakeisti progresiniais mokesčiais. 

Tuo metu verslui palanki Reformų partija atmeta progresinių mokesčių sistemos idėją ir nori padidinti neapmokestinamą pajamų dydį ir sumažinti nedarbo draudimo įmokas, kad paskatintų darbo vietų kūrimą.

Šiuo metu nedarbas Estijoje sudaro mažiau nei 5 proc., o ekonomikos augimas šįmet, prognozuojama, turėtų sulėtėti iki 2,7 procento. Pernai šalies ekonomikos augimas siekė 3,9 procento.  

Reklamos specialistas Lauri (Lauris), pageidavęs neviešinti savo pavardės, naujienų agentūrai AFP sakė, kad tokių partijų, kaip EKRE, propaguojama izoliacinė ir konservatyvi užsienio bei socialinė politika turėtų kelti susirūpinimą.  

„Dabar tokia tendencija matoma Vakarų Europoje, pavyzdžiui, Nyderlanduose, Anglijoje, galbūt net Prancūzijoje. Aš pats nepalaikau tokio populizmo“, – sakė jis.

„Estxit“

2015 metų rinkimuose vos septynias vietas laimėjusi EKRE šįkart liko trečia, nedaug atsilikusi nuo tradicinių didžiųjų partijų. Griežtai euroskeptiška partija ragina rengti referendumą dėl šalies išstojimo iš ES, nors toks žingsnis pasmerktas žlugti, turint galvoje, kad didžioji dauguma šalies gyventojų yra proeuropinių pažiūrų.  

Įtarus EKRE požiūris į Maskvą skatina šią politinę jėgą tvirtai palaikyti narystę NATO ir Aljanso tarptautinio bataliono dislokavimą Estijoje.  

Sprendimą dislokuoti NATO priešakines pajėgas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje NATO šalių vadovai priėmė 2016 metų liepą. Tai buvo atsakas į Rusijos agresyvius karinius veiksmus Ukrainoje, taip pat Rusijos karinio potencialo didinimą ir karinės galios demonstravimą regione.

Talino universiteto politologas Tonis Saartsas (Tenis Sartsas) sakė, kad EKRE požiūris į liberalią demokratiją, įskaitant pilietines bei žmogaus teises, teisės viršenybę ir valdžių padalijimą, yra „labai nevienareikšmis“ ir panašus į neseniai kitur Europoje iškilusių analogiškų politinių partijų poziciją.  

Partija sėkmingai išnaudoja Centro ir Reformų partijų valdymu nusivylusio kaimiškojo elektorato nuogąstavimus.   

„Šie žmonės mato menkas ekonomines perspektyvas ir galvoja, kad tradicinėms partijoms nerūpi jų problemos“, – sakė T. Saartsas.

Rusų mažuma

Centro partiją daugelį metų tradiciškai palaiko rusų mažuma. Estijoje, turinčioje 1,3 mln. gyventojų, rusakalbiai sudaro apie ketvirtadalį šalies populiacijos.

Siekdamas, kad nuo Centro partijos nenusigręžtų įtariai į Maskvą žiūrintys rinkėjai, J. Ratas akcentavo, jog 2004-aisiais su Rusijos prezidento Vladimiro Putino partija „Vieningoji Rusija“ sudarytas bendradarbiavimo susitarimas buvo „įšaldytas“. Tačiau dėl baimės netekti rusų rinkėjų balsų premjeras atsisakė nutraukti tą susitarimą.  

Rusų mažuma iš Centro partijos tikisi, kad ji padės išsaugoti esamą švietimo sistemą, įdiegtą dar sovietų laikais, kai šalyje veikia ir estiškos, ir rusiškos mokyklos.

Reformų partija ir EKRE nori, kad būtų atsisakyta mokymo rusų kalba.

Dirbs penkių partijų atstovai

Naujos sudėties Estijos parlamente dirbs iš viso penkių politinių partijų atstovai, rodo sekmadienį vykusių visuotinių rinkimų rezultatai.

Opozicinė liberalioji Reformų partija gavo 34 mandatus, premjero Juri Ratas (Jūrio Rato) Centro partija – 26, Estijos konservatyvi liaudies partija (EKRE) – 19, konservatyvi „Isamaa“ (Tėvynė) – 12, Estijos socialdemokratų partija (SDE) – 10 mandatų. Iš viso Estijos parlamentas turi 101 narį.

Į parlamentą nepavyko patekti devynioms politinėms partijoms, mandatų neiškovojo ir nė vienas nepriklausomas kandidatas.

Kaip rodo rinkimų rezultatai, daugiausiai balsų surinko Reformų partijos lyderė Kaja Kallas (Kaja Kalas) ir Talino miesto tarybos pirmininkas centristas Mihhailas Kolvartas (Michailas Kelvartas) – atitinkamai 20 083 ir 17 075 balsus.

Klaida Narvoje

Vienoje rinkimų apylinkėje Estijos pasienio mieste Narvoje buvo apsirikta dėl maždaug 1 500 balsų, o klaidą ištaisius Estijos konservatyvi liaudies partija (EKRE) gali netekti vienos vietos parlamente, kuri gali atitekti antroje vietoje likusiai Centro partijai arba Estijos socialdemokratų partijai (SDE), pranešė visuomeninis transliuotojas ERR.

Vienoje sekmadienio balsavimo vietoje į suvestinę buvo įrašytas ne surinktų balsų skaičius, o kandidatų numeriai. Tai reiškia, kad EKRE gali netekti vieno mandato, skelbiama ERR naujienų portale rusų kalba.

Už rinkimų organizavimą Narvoje atsakingas Antsas Liimetsas (Antsas Lymetsas) ERR sakė, kad šiuo metu balsai perskaičiuojami, o klaida yra susijusi su maždaug 1,5 tūkst. balsų.

Anksčiau paskelbta, kad Opozicinė liberalioji Reformų partija gavo 34 mandatus, premjero Juri Ratas (Jūrio Rato) Centro partija – 26, EKRE – 19, konservatyvi „Isamaa“ (Tėvynė) – 12, o SDE – 10 mandatų. Iš viso Estijos parlamentas turi 101 narį.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių