Estijos rinkėjai sekmadienį per visuotinius rinkimus turėtų suteikti dabartinei centro dešiniųjų koalicijai dar vieną kadenciją, kad ši naujoji euro zonos narė toliau žengtų fiskalinio konservatizmo keliu skolų varginamoje bendros valiutos erdvėje.

Rinkimų apylinkės darbą pradėjo 9 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, o baigs 20 valandą. Pirmieji rezultatai turėtų būti paskelbti naktį.

Nors, kaip rodo apklausos, visuomenės parama premjero Andraus Ansipo Reformų partijai sumažėjo, valdančiosios koalicijos partnerės - Reformų partija bei "Tėvynės" ir "Res Publica" sąjunga (IRL) rinkimuose turėtų surinkti atitinkamai 29 proc. ir 25 proc. balsų.

Tyrimų agentūros "TNS Emor" duomenimis, gruodį ir sausį visuomenės parama premjero partijai siekė 36 proc., o lapkritį ją rėmė net 42 proc. rinkėjų. Tuo tarpu parama "Tėvynės" ir "Res Publica" sąjungai (IRL) išaugo - sausį ją rėmė 16 proc. šalies gyventojų.

Talino universiteto politologas Tonis Saartsas (Tonis Sartsas) sakė, jog daugelis rinkėjų priskiria A.Ansipui nuopelnus dėl Estijos ištraukimo iš recesijos, tuo pačiu metu "išvengiant likimo tokių šalių kaip Latvija ir Vengrija", kurios turėjo prašyti finansinės pagalbos iš tarptautinių skolintojų.

"TNS Emor" prognozėmis, į skandalą dėl finansavimo įsivėlusi kairioji Centro partija, kuri yra didžiausia opozicinė jėga ir kurią daugiausia remia rusakalbiai šalies gyventojai, turėtų gauti 23 proc. balsų.

Pernai gruodį šalies saugumo policija KAPO paskelbė, kad partijos lyderis, Talino meras Edgaras Savisaaras (Edgaras Savisaras), prisidengdamas ortodoksų cerkvės statybos sostinėje finansavimu, "konspiraciniu būdu" prašė iš Rusijos pinigų savo partijos rinkimų kampanijai.

Pats E.Savisaaras pripažino, kad prašė pinigų cerkvei, bet ne partijai. Pasak jo, skeldamos skandalą valdančiosios partijos mėgina dar kartą lošti "rusų korta" per rinkimų kampaniją ir nukreipti rinkėjų dėmesį nuo gyventojų nuskurdimo.

"TNS Emor" prognozėmis, kita opozicinė Socialdemokratų partija sekmadienį turėtų surinkti 14 proc. balsų.

Tuo tarpu Žaliųjų partija ir Liaudies sąjunga veikiausiai neįveiks 5 proc. slenksčio ir nepateks į parlamentą. Jos turėtų surinkti atitinkamai 3 proc. ir 2 proc. balsų.

Viešosios nuomonės tyrimų agentūra neatmeta galimybės, kad į parlamentą gali prasimušti kas nors iš nepriklausomų kandidatų.

"TNS Emor" prognozuoja, kad rinkėjų aktyvumas sekmadienį bus apie 70 procentų.

Dabar Reformų partija bei "Tėvynės" ir "Res Publica" sąjunga (IRL) 101 vietos parlamente turi 49 vietas, todėl priversta kiekvienu klausimu prašyti opozicijos paramos.

54 metų A.Ansipas į valdžią atėjo, kai 2005-aisiais buvo pertvarkyta vyriausybė, o po dvejų metų laimėjo visuotinius rinkimus ir tapo pirmuoju tai padariusiu šalies premjeru.

Jis stovėjo prie Estijos vairo, kai šalies ekonomika svaiginančiai augo, vėliau staigiai smuko žemyn ir vėl pradėjo atsigauti.

2009-aisias Estijos ekonomika susitraukė 14,1 proc., o pernai augo 3,1 procento.

Dėl krizės vyriausybė, kuri ir anksčiau laikėsi konservatyvios politikos, ėmėsi griežtų taupymo priemonių. Vienas tikslų buvo garantuoti, kad Estija atitiks euro įvedimui keliamus reikalavimas.

Sausio 1-ąją ji tapo pirmąja buvusia sovietine respublika, įsivedusia Europos Sąjungos bendrąją valiutą.

Kritikuojamas dėl savo konservatyvios fiskalinės politikos ir tariamo socialinių problemų, tokių kaip dviženkliu skaičiumi vertinamas nedarbas vos 1,3 mln. gyventojų turinčioje Estijoje, ignoravimo, premjeras A.Ansipas gynė savo veiklą.

"Esu tikras, kad net griežčiausi mūsų oponentai vieną dieną supras, kad išgyvenome krizę su mažiausiai skausmingais padariniais", - sakė jis šią savaitę.

Šiuose rinkimuose dėl 101 vietos parlamente iš viso varžosi 789 kandidatai, kurių 32 yra nepriklausomi, o 757 - partiniai. Visoje Estijoje yra 625 rinkimų apylinkės.

Išankstinio balsavimo teise specialiame, 2005-aisiais sukurtame saugiame interneto portale pasinaudojo rekordiškai daug - 15 proc. - rinkėjų, rodo ketvirtadienį paskelbti duomenys. Estija, garsėjanti savo modernių technologijų sektoriumi, yra vienintelė valstybė pasaulyje, kurios rinkėjai turi galimybę balsą visuotiniuose rinkimuose atiduoti internetu.

Estijos vyriausios rinkimų komisijos pateikti duomenys rodo, kad internetu balsavo 140 tūkst. 846 asmenys - tai sudaro 15 proc. elektorato 1,3 mln. gyventojų turinčioje šalyje.

Šio sekmadienio rinkimai taip pat yra svarbūs sprendžiant, kas bus kitas Estijos valstybės vadovas, nes rudenį parlamentarai rinks prezidentą.

Ir Reformų partija, ir socialdemokratai paskelbė, kad pritaria Toomas Hendriko Ilveso (Tomo Hendriko Ilveso) - Estijos valstybės vadovo nuo 2006 metų - perrinkimui dar vienai penkerių metų kadencijai. Jei abi šios partijos gaus 51 vietą - kas visai gali būti - T.H.Ilveso perrinkimas būtų beveik neabejotinas.