ES: rinkimai Turkijoje patvirtina tvirtą ištikimybę demokratijai Pereiti į pagrindinį turinį

ES: rinkimai Turkijoje patvirtina tvirtą ištikimybę demokratijai

2015-11-02 10:18
BNS inf.
Premjeras A. Davutoglu
Premjeras A. Davutoglu / Scanpix nuotr.

Europos Sąjunga pirmadienį išreiškė viltį bendradarbiauti su nauja Turkijos vyriausybe, kai parlamento rinkimų rezultatai pademonstravo tos šalies žmonių „tvirtą ištikimybę“ demokratijai, nors dar laukiama to balsavimo tarptautinio įvertinimo.

ES dirbs su būsimąja vyriausybe

Prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) Teisingumo ir plėtros partija (AKP) sekmadienį triuškinamai laimėjo rinkimus, užsitikrinusi 316 mandatų 550 vietų parlamente, todėl galės lengvai suformuoti vyriausybę ir vadovauti savarankiškai. Per birželį įvykusius rinkimus AKP prarado daugumą, o žlugus deryboms dėl koalicijos balsavimą teko surengti iš naujo.

„Sekmadienį vykę visuotiniai rinkimai Turkijoje, kuriuose rinkėjų aktyvumas buvo didelis, patvirtino Turkijos žmonių tvirtą ištikimybę demokratiniams procesams“, – sakoma pranešime, kurį paskelbė ES išorės politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) ir ES plėtros komisaras Johannesas Hahnas (Johanesas Hanas).

„ES dirbs su būsimąja vyriausybe, kad dar labiau sustiprintų ES ir Turkijos partneryste ir toliau plėtotų mūsų bendradarbiavimą visose srityse visų piliečių labui“, – pridūrė jie.

Tuo pačiu metu ES paskelbė kitą trumpą pranešimą, kuriame neminimas R.T.Erdoganas arba AKP, bet sakoma, kad Bendrija lauks tarptautinių stebėtojų ataskaitos apie rinkimų Turkijoje eigą.

„Laukiame ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) ir ODIHR (Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro) preliminarių išvadų, kurios bus pateiktos pirmadienį“, – sakoma pranešime, kuriame daugiau detalių nepateikiama.

Praeitą savaitę Briuselis išsakė susirūpinimą dėl „neraminančių“ griežtų veiksmų prieš vieną žiniasklaidos grupę, siejamą su vienu nesutaikomu R.T.Erdogano oponentu, ir paragino Ankarą gerbti žiniasklaidos laisvę artėjant rinkimams.

„Norima pakartoti, kaip svarbu užtikrinti įstatymų viršenybę ir žiniasklaidos laisvę, – trečiadienį sakė F.Mogherini atstovė Catherine Ray (Ketrin Rei). – Tikimės, kad šie rinkimai atitiks tarptautinius ir demokratinius standartus.“

Turkija sieka tapti Europos Sąjungos nare, tačiau derybos dėl stojimo yra įstrigusios. Viena iš pagrindinių kliūčių šiame procese – ES susirūpinimas dėl žmogaus teisių padėties Turkijoje.

Netikėta pergalė

Turkai pirmadienio rytą pabudo šalyje, vėl visiškai kontroliuojamoje prezidento R. T. Erdogano AKP, kuri sugrįžo į valdžią, iškovojusi netikėtą pergalę rinkimuose, kurie laikyti labai svarbiu išbandymu su rimtais iššūkiais kovojančiai valstybei.

Skaldančia figūra laikomo Turkijos lyderio, daugiau nei dešimtmetį dominuojančio šalies politinėje arenoje, įkurta AKP surinko 49,4 proc. balsų ir užsitikrino 316 vietų 550 narių turinčiame parlamente, rodo duomenys, gauti apdorojus beveik visus balsalapius.

Tokio mandatų skaičiaus AKP visiškai pakanka tam, kad ji galėtų suformuoti naują vyriausybę savo pačios jėgomis.

Tokia rinkimų baigtis yra didelė asmeninė pergalė 61 metų R.T.Erdoganui, kuris dabar galės užsitikrinti pakankamą paramą savo prieštaringai vertinamam siekiui paversti savo postą JAV stiliaus prezidentine institucija, turinčia didelius vykdomuosius įgaliojimus.

AKP birželį pirmą kartą per 13 metų neteko daugumos, kai į parlamentą pirmą kartą pateko prokurdiška partija Liaudies demokratų partiją (HDP). Augantis konfliktas su didžiausia Turkijos etnine mažuma bus vienas rimčiausių iššūkių naujai vyriausybei.

R.T.Erdoganas savo pirmajame pareiškime po rinkimų sakė, kad Turkijos žmonės balsavo už „vienybę ir principingumą“. Tuo tarpu analitikai sako, kad jo netikėtą pergalę didžia dalimi nulėmė augantis visuomenės nerimas dėl atsinaujinusių susirėmimų su kurdų kovotojais ir kruvinų džihadistų atakų.

„Mūsų žmonės aiškiai parodė per lapkričio 1-osios rinkimus, kad jiems veiksmas ir plėtra priimtinesni negu skandalai“, - sakoma prezidento paskelbtame pareiškime.

Ministras pirmininkas Ahmetas Davutoglu (Achmetas Davutohlu) savo ruožtu sveikino rinkimų rezultatus ir sakė, kad „šiandien nėra pralaimėjusiųjų, bet tik laimėtojai“.

Iš sostinėje esančios AKP būstinės balkono kreipdamasis į tūkstančius žmonių, kurie daug valandų laukė šaltyje, kad pasiklausytų jo kalbos, premjeras pažadėjo ginti visų 78 mln. Turkijos gyventojų teises.

„Matėte, kaip mūsų šalyje buvo žaidžiami nešvarūs žaidimai, ir jūs pakeitėte žaidimą“, - sakė A.Davutoglu.

„Aš arba chaosas“

Politinis klimatas Turkijoje nuo birželio smarkiai pasikeitė, šalyje dar paaštrėjus susiskaldymui pagal etnines ir konfesines linijas.

Analitikai sako, jog rinkėjai, regis, nusigręžė nuo nacionalistinių ir prokurdiškų partijų, kai liepą žlugus paliauboms su uždrausta Kurdistano darbininkų partija (PKK), kilo nauja kruvinų atakų banga.

R.T.Erdoganas sakė, kad sekmadienio rinkimų rezultatai yra „svarbi žinia PKK: priespauda ir kraujo praliejimas negali egzistuoti kartu su demokratija“.

Sumažėjo ir rinkėjų parama Liaudies demokratų partijai (HDP), kuri sulaukia kaltinimų, jog esanti tik priedanga kurdų sukilėliams. Ji vos ne vos užsitikrino būtiną 10 proc. paramą, kad galėtų likti parlamente.

Kritikai tvirtina, kad R.T.Erdoganas susigrąžino daugumą, sėkmingai pasinaudojęs visuomenėje tvyrančia baime.

„R.T.Erdoganas į valdžią sugrįžo pasikinkęs smurto bangą“, - sakė buvęs opozicijos parlamentaras Aykanas Erdemiras (Aikanas Erdemiras), šiuo metu dirbantis Vašingtone įsikūrusiame Demokratijų gynimo fonde (FDD).

Faktą, kad vienas rimčiausių iššūkių, laukiančių naujosios AKP administracijos, bus taikos procesas su kurdais, patvirtino pagrindiniame kurdų mieste Dijarbakyre kilę susirėmimai tarp policijos ir protestuotojų.

HDP lyderis Selahattinas Demirtasas (Selachatinas Demirtašas) pareiškė, jog tai nebuvo sąžiningi rinkimai, jo partijai sustabdžius rinkimų kampaniją po džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ atakų prieš prokurdiškus aktyvistus.

 

„Vis dėlto tai didelė pergalė. Netekome milijono balsų, bet atsilaikėme prieš šią žudynių ir fašizmo politiką“, - sakė jis, žadėdamas tęsti neryžtingas pastangas susitarti dėl taikos tarp Ankaros ir PKK sukilėlių.

Rinkimai vyko tvyrant baimei dėl naujų džihadistų atakų grėsmės po virtinės kruvinų išpuolių, dėl kurių kaltinami IS kovotojai, įskaitant praėjusį mėnesį šalį sukrėtusį dviejų mirtininkų susisprogdinimą per taikų kairiųjų ir prokurdiškų aktyvistų mitingą Ankaroje. Šis 102 gyvybes nusinešęs išpuolis pagal aukų skaičių yra didžiausias per šiuolaikinės Turkijos istoriją.

Rinkimų kampanijos metu R.T.Erdoganas, skersai išilgai raižydamas šalį su žinia: „Aš arba chaosas“, tikino, kad tik jis ir jam ištikimas A.Davutoglu gali užtikrinti saugumą.

„Didysis šeimininkas“

Didžiausia opozicinė Respublikonų liaudies partija (CHP), kuriai priklausė šiuolaikinės Turkijos įkūrėjas Mustafa Kemalis Ataturkas (Mustafa Kemalis Atatiurkas), surinko apie 25,4 proc. balsų - tiek pat, kiek per birželį vykusius rinkimus.

Parama Nacionalistinio judėjimo partijai (MHP) sumenko iki mažiau nei 12 proc., palyginti su 16 proc., kuriuos ji buvo užsitikrinusi birželio mėnesį. Komentuotojų nuomone, dauguma jos šalininkų šįsyk balsus atidavė AKP.

IS atakos įstūmė Ankarą į dar keblesnę padėtį, kurioje ji atsidūrė dėl konflikto kaimyninėje Sirijoje, iš kurios atvykę per 2 mln. pabėgėlių šaliai tapo sunkiai pakeliama našta ir dėl kurios pašlijo jos santykiai su NATO sąjungininkėmis.

Ilgą laiką rėmusi su Damasko režimu kovojančius sukilėlius, Ankara buvo įtikinta prisidėti prie JAV vadovaujamos koalicijos, kuri buvo suburta kovai su IS, ir pradėjo savo „karą su terorizmu“, kurio taikiniais taip pat tapo PKK kovotojai ir netgi Amerikos remiami Sirijos kurdai.

Daugiau nei dešimtmetį Turkijos politikoje dominuojantis R.T.Erdoganas, dažnai vadinamas „Büyük Usta“ – „didžiuoju šeimininku“ – arba tiesiog „ sultonu“, yra vienodai garbinamas ir smerkiamas.

Vakaruose jis buvo liaupsinamas už tai, kad sukūrė tai, kas anksčiau vadinta pavyzdine musulmoniška demokratija, tačiau dabar pliekiamas už polinkį į autoritarizmą ir oponentų bei jį kritikuojančios žiniasklaidos puldinėjimą.

Prezidento oponentai būgštauja, kad jei R.T.Erdoganui pavyks išplėsti savo galias, tai susilpnins įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžių balansą šalyje, kuri ilgą laiką siekia tapti Europos Sąjungos nare.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų