ES parengė 2 mlrd. eurų vertės amunicijos planą Ukrainai

Kyjivas skundžiasi, kad jo pajėgos turi taupyti savo amuniciją, ilgiau kaip metus trunkančiai Rusijos invazijai virtus žiauriu ir sekinančiu karu.

Ukraina pranešė ES, kad nori gauti 350 000 sviedinių per mėnesį, kurie padėtų jos kariams sulaikyti Maskvos puolimą ir leistų vėliau šiais metais pradėti naujas kontrpuolimo operacijas.

Briuselyje susirinkę 27 bloko šalių užsienio reikalų ir gynybos ministrai sieks susitarti dėl įvairialypės iniciatyvos, kuria siekiama paspartinti tiekimą ir sustiprinti gynybos pramonę.

„Laikas yra labai svarbus: turime pristatyti daugiau artilerijos amunicijos ir turime ją pristatyti greičiau“, – sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

Laikas yra labai svarbus: turime pristatyti daugiau artilerijos amunicijos ir turime ją pristatyti greičiau.

Pirmoji plano dalis – skirti dar vieną milijardą eurų bendrų lėšų, kad šalys narės artimiausiomis savaitėmis galėtų nusiųsti Kyjivui sviedinių iš savų atsargų.

Pagal antrąją dalį blokas panaudos dar vieną milijardą eurų, kad užsakytų 155 mm sviedinių Ukrainai, vykdydamas masinius bendrus viešuosius pirkimus, kuriais siekiama paskatinti įmones didinti gamybą.

Tokio masto bendras ginkluotės pirkimas yra naujas svarbus ES žingsnis, Rusijos karui paskatinus ilgalaikes pastangas vieningiau dirbti gynybos srityje.

Šalys ginčijosi dėl detalių, pavyzdžiui, ar dėl užsakymų derėsis ES gynybos agentūra, ar valstybės narės, ir ar jos turėtų pirkti tik iš Europos gamintojų.

Diplomatai teigė, kad ES ambasadoriai sekmadienį aptarė likusius klausimus ir buvo tikimasi, kad ministrai juos patvirtins savo derybose.

Estija, kuri iš pradžių siūlė šaudmenims išleisti 4 mlrd. eurų, siekė, kad būtų nustatytas aiškus tikslas – 1 mln. sviedinių.

Tačiau kiti nenorėjo įsipareigoti dėl konkretaus skaičiaus, nes bijojo, kad jo nepasieks.

Kiek yra atsargų?

Po 12 mėnesių, smarkiai senkant atsargoms, kyla klausimų, kiek ES šalys gali nedelsiant jomis pasidalyti, kad pačios neliktų pažeidžiamos.

„Nežinome, kokia yra kiekvienos valstybės narės atsargų būklė, tačiau manome, kad vis dar yra šiek tiek šaudmenų“, – sakė vienas ES pareigūnas.

ES šalys jau įsipareigojo suteikti Ukrainai įvairios karinės paramos už 12 mlrd. eurų, o 3,6 mlrd. eurų iš bendro fondo bus panaudoti išlaidoms padengti.

Pareigūnai sako, kad nuo invazijos praėjusių metų vasarį 450 mln. eurų iš fondo buvo skirta 350 000 šaudmenų tiekimui Ukrainai.

Norint, kad šalys ryžtųsi eikvoti savo atsargas, svarbiausia įtikinti jas, kad Europos pramonė gali padėti pagaminti daugiau.

Šiuo metu Ukraina sunaudoja gerokai daugiau šaudmenų, nei jų pagamina Vakarų rėmėjai.

Briuselis teigia, kad ES įmonės turi persijungti į „karo ekonomikos režimą“ po to, kai pasibaigus Šaltajam karui sumažino savo veiklos apimtis.

Pramonės atstovai skundžiasi, kad vyriausybės dar nepasirašė ilgalaikių sutarčių, kurių reikia investicijoms į daugiau gamybos linijų.

ES tikisi, kad milžiniškas bendras 155 mm sviedinių užsakymas paskatins įmones didinti gamybos apimtis.

Ji pradėjo bendrauti su 15 įmonių 11 ES šalių, kurios gamina šaudmenis, siekdama paraginti jas tęsti veiklą.

Briuselis tvirtino, kad siekia pašalinti reguliavimo kliūtis, palengvinti galimybes gauti finansavimą ir netgi skirti centrinių ES fondų lėšų, kad padėtų padidinti pajėgumus.

Tačiau keli Europos diplomatai teigia, kad šių pasiūlymų detalės tebėra neaiškios ir jiems reikia daugiau garantijų, kad jie turės poveikį.