ES (ne)gelbėjimosi planas

ES lyderiai atmetė JAV ir kitų raginimus skirti krizės ištiktoms šalims naują didelę mokesčių mokėtojų pinigų injekciją, tačiau sutarė padvigubinti paskolas, skiriamas rytinėms bloko šalims, taip pat sustiprinti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) skolinimosi pajėgumą.

Šiemet iškilo grėsmė maždaug 4,5 mln. Europos darbo vietų, ir visuomenės pasipiktinimas tuo, kad nėra didesnių pastangų ekonomikai atgaivinti, pradeda lietis per kraštus – ketvirtadienį Prancūzijoje gatvių protestuose dalyvavo daugiau kaip milijonas darbuotojų.

Vašingtonas taip pat spaudžia savo sąjungininkes Europoje prieš Didžiojo dvidešimtuko – ekonomiškai stipriausių pasaulio šalių grupės – susitikimą, kuris kitą mėnesį vyks Londone, vaidinti didesnį vaidmenį gaivinant pasaulinę paklausą – labiau paremti savo pačių stringančią ekonomiką.

"Susitarsime, kad būsime išmintingi dėl savo finansinių stimulų, laukdami pirmojo skatinimo priemonių paketo rezultatų", – po pirmosios ES viršūnių susitikimo dienos sakė blokui pirmininkaujančios Čekijos premjeras Mirekas Topolánekas.

Jis įspėjo, kad didinti išlaidas būtų "savižudiška idėja", ir pridūrė, jog ES šalių lyderiai, skyrę šiems tikslams gruodį 200 mlrd. eurų (263,2 mlrd. dolerių), nori įsitikinti, kad tai veda prie pageidaujamų rezultatų.

Pasak M.Topoláneko, kiti šalių vadovai kalbėjo apie tai, kad negalima pasiduoti JAV ar tų, kurie nori inicijuoti naujus ekonomikos skatinimo paketus, diktatui.

"Siekis pranokti vienas kitą pažadais niekaip reikalui nepadės", – pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Vis dėlto ES vadovai sutarė dėl siūlymo dvigubai padidinti specialų pagalbos Bendrijos šalims planą. Pasak Europos Komisijos vadovo José Manuelio Barroso, specialaus krizės fondo padidinimas iki 50 mlrd. eurų (apie 172,5 mlrd. litų) "bus signalas, kad ES pasiryžusi parodyti solidarumą ir paremti šalis, kurioms to reikia." Lėšų iš šio fondo numatoma skirti tik bloko narėms, kurios neįeina į bendros Europos valiutos – euro – veikimo zoną.

Vengrija ir Latvija jau gavo maždaug 10 mlrd. eurų (12,6 mlrd. dolerių) iš šio fondo, dabar pagalbos laukia Rumunija.

ES šalių lyderiai taip pat patvirtino planą, numatantį papildomai skirti kelis milijardus dolerių komunikacijos tinklų ir naujos energetikos infrastruktūros plėtrai. Tarp jų yra ir lėšų, skirtų daug ginčų keliančiam dujotiekiui "Nabucco", kurio tikslas – sumažinti Europos priklausomybę nuo Rusijos, nutiesti.