Naujas įrankis
200 mln. eurų – tokia bauda skirta „Temu“, kurios produkciją ES institucijos tyrė nuo 2024 m. spalio. „Įmonė nesugebėjo deramai nustatyti, išanalizuoti ir įvertinti sisteminių rizikų, susijusių su jos platformoje siūlomais neteisėtais gaminiais ir dėl to ES vartotojams padarytos žalos“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame Europos Komisijos (EK) pranešime. Iš 162 tirtų produktų 110 neatitiko ES saugumo reikalavimų.
„Temu“ yra itin populiari Europoje – nuo įėjimo į ES rinką 2023 m. platforma sulaukė 130 mln. pirkėjų. „Platforma „Temu“ yra labai didelis žaidėjas Europos rinkoje“, – žurnalistams sakė ES technologijų komisarė Henna Virkkunen. Dėl įmonės dydžio tokių neteisėtų gaminių sulaukia labai didelė dalis ES vartotojų. EK teigimu, suma yra proporcinga pažeidimui, nes ji susijusi su vienų metų rizikos vertinimu.
„Temu“ dabar privalo sumokėti baudą ir iki rugpjūčio 28 d. pateikti veiksmų planą pažeidimams ištaisyti. Jei „Temu“ reikalavimų nesilaikys, bendrovei grės periodinės baudos.
Bauda „Temu“ – kol kas tik antroji, skirta pagal ES Skaitmeninių paslaugų aktą (DSA). Pirmosios tokio pobūdžio bausmės sulaukė Elono Musko platforma „X“ – gruodį jai skirta 120 mln. eurų bauda.
Pagal DSA nuostatas, populiariausios pasaulyje skaitmeninės platformos, įskaitant socialinių tinklų programas ir internetinės prekybos platformas, privalo įvertinti savo keliamus pavojus. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti, kad platformos greičiau nei iki šiol pašalintų kenksmingą turinį.
Už DSA pažeidimą skiriamos baudos gali siekti iki 6 proc. bendrovės pasaulinės metinės apyvartos.
„Temu“ ES baudą pavadino neproporcinga, sukritikavo, kad ES tyrimas buvo sutelktas į 2024-uosius, esą nuo to laiko buvo padaryta pažanga. Tačiau EK atsakė, kad į tyrimą buvo įtraukti ir po 2024 m. atlikto audito duomenys.
Tikėtina, kad bendrovės ir EK laukia naujas ginčas, mat ES tiria kinų bendrovės naudojamas impulsyvių pirkimų paskatas.
Kitoks prekybos modelis
Kinijos prekybos platformos jau ilgą laiką sulaukia atviros europiečių kritikos. Pigių prekių pardavėjams pretenzijos reiškiamos ne tik dėl nesaugių ir nekokybiškų gaminių, bet ir dėl apsunkintų galimybių grąžinti prekes ir nesąžiningo nuolaidų taikymą.
Pernai rudenį Paryžiaus Charles’o de Gaulle’io oro uoste surengta speciali parą trukusi operacija, kurios rezultatai ekspertus šokiravo, bet nenustebino. Tarp 200 tūkst. patikrintų „Shein“ siuntų, rasta daugybė suklastotų prekių, pavojingų vaikų žaislų, brokuotos elektronikos. Prekybos ministras Serge’as Papinas tuomet sakė, kad aštuoni iš dešimt „Shein“ produktų neatitinka ES standartų. Vasarį ES „Shein“ atžvilgiu pradėjo tyrimą dėl įtariamos prekybos neteisėtais produktais, įskaitant į vaikus panašias sekso lėles.
Be to, pigių prekių platformos jau seniai kelia grėsmę Europos gamintojams ir pardavėjams. Europos nacionalinės mažmeninės prekybos asociacijos teigia, kad kiniškų platformų įsigalėjimas mažina vietos pardavėjų apyvartas, ypač – tekstilės, buities gaminių, elektronikos. Nuogąstauta, kad rinką užims pigesni, importuojami produktai, o vietos prekybos ir gamybos bendrovės pradės bankrutuoti. Balandį paskelbtas tyrimas parodė, kad dėl „Temu“ ir „Shein“ vien tik Vokietijos mažmenininkų apyvarta kasmet sumažėja apie 2,5 mlrd. eurų, jau prarasta 40 tūkst. darbo vietų.
„Shein“ ir „Temu“ ekspansija sustiprėjo po pandemijos, kai sutriko įprasti prekybos modeliai. „Shein“ sukūrė mažų serijų gamybos modelį, kuris leidžia į rinką mesti tūkstančius naujų prekių per dieną.
Platformos algoritmai realiuoju laiku analizuoja vartotojų elgseną (paspaudimus, prekių įsidėjimą į krepšelį, peržiūros trukmę). Jei susidomėjimas didelis, siunčiamas signalas tūkstančiams mažų gamyklų Kinijoje, kurios iškart pradeda masinę gamybą. Jei prekė neperkama, gamyba nutraukiama. Tai visiškai nesuderinama su europietiška gamyba, kur partijos paprastai gaminamos mėnesiais į priekį ir reikalauja didelių investicijų.
„Temu“ veikia pagal vadinamąjį „pinigų deginimo etapą“, kai nustatomos dempingo kainos – siekiama užgrobti rinkos dalį, sunaikinti vietinius konkurentus, pripratinti vartotojus ir tik vėliau pradėti galvoti apie pelną. Europos gamintojai ir prekybininkai nepajėgia konkuruoti, nes privalo laikytis griežtų ES darbo teisės, aplinkosaugos standartų ir mokėti mokesčius.
Be to, Europos vartotojų teisių apsaugos agentūrų teigimu, „Temu“ galimai naudoja pernelyg daug programėlės vartotojų duomenų, skirtingai nei kitos prekybos programėlės, ji gali daryti ekrano kopijas be vartotojo žinios. Be to, ji gali fone atsisiųsti ir įdiegti kitų programėlių ir nustatyti tikslią vartotojo buvimo vietą. „Temu“ tokius kaltinimus atmeta.
Pakeista apmokestinimo riba
Europoje ilgą laiką vyravo nuostata, kad impulsyvus pigių prekių pirkimas – neišvengiama globalios rinkos dalis. Tačiau kinų platformų sukeltą laviną jau sunku ignoruoti. EK duomenimis, pernai bloką pasiekė 5,8 mlrd. smulkių siuntų – keturis kartus daugiau nei 2022 m. Beveik visos jos atkeliavo iš Kinijos, o „Temu“ laikoma sparčiausiai augančia šios rinkos dalyve.
„Shein“ ir „Temu“ verslas iš esmės paremtas tuo, kad kiekviena prekė siunčiama kaip atskiras paketas. Tai sukūrė precedento neturintį paradoksą: pigios, į rankas telpančios pakuotės šiandien yra viena didžiausių grėsmių Europos logistikos ir vartotojų apsaugos sistemoms.
Todėl ES imasi priemonių, kurios turėtų ne tik pristabdyti pigių kiniškų prekių srautą. Nuo liepos 1-osios nebelieka lengvatos, kuri ilgus metus buvo internetinės prekybos pagrindas. Iki tol visos 150 eurų nekainuojančios siuntos, siunčiamos iš trečiųjų šalių tiesiai ES vartotojui, nebuvo apmokestinamos importo muitais.
Nuo liepos už kiekvieną deklaracijos eilutę reikės mokėti tris eurus. Pvz., jei siuntoje yra keturios poros kojinių, bus taikomas trijų eurų mokestis, jei siuntoje yra pora kojinių, pliušinis žaislas ir mobiliojo telefono įkrovimo laidas, bus taikomas devynių eurų mokestis.
ES siekia iki 2028 m. sukurti Europos masto muitinės duomenų platformą. Tai apims supaprastintą muitinės sistemą su penkiomis produktų kategorijomis, specialiai skirtomis internetiniams mažmenininkams, užtikrinant, kad kiekvienas importuotas produktas būtų teisingai deklaruojamas. Tada bus panaikintas fiksuotas trijų eurų mokestis.
„Shein“ ir „Temu“ ekspansija sustiprėjo po pandemijos, kai sutriko įprasti prekybos modeliai.
Investuoja į kontrapriemones
Ar kinų prekybos platformos galės išvengti ES apribojimų? Taip. Europos žiniasklaidos ir ES institucijų duomenimis, kinų prekybininkai jau dabar nuomojasi sandėlius prie Roterdamo uosto. Logika paprasta: iš Kinijos prekės atgabenamos kaip didelė partija, visi muitai sumokami iš anksto, o toliau prekės keliauja po Europą iš sandėlių Nyderlanduose kaip „vietiniai“ siuntiniai. Toks modelis ne tik leistų išvengti būsimos prievolės deklaruoti smulkias siuntas, bet ir reikšmingai sumažintų logistikos sąnaudas. Be to, konteineriai tikrinami atsitiktine tvarka.
Milžiniški Kinijos gamintojų pajėgumai amortizuoja papildomas išlaidas prekybos platformoms. Net jei kainos ir būtų minimaliai padidintos, atotrūkis nuo Europos gamintojų išliktų didelis. Esama ir abejonių, ar ES šalių muitinės institucijoms pakaks pajėgumų stebėti, kaip laikomasi naujųjų reglamentų.
Apie tai, kad kinų prekybininkai nepaiso jokių kliūčių, byloja ir pernai lapkritį Paryžiuje atidaryta pirmoji mažmeninė „Shein“ parduotuvė. Įsikurdama „BHV Marais“, viename prestižiškiausių miesto prekybos centrų, kinų bendrovė pasikėsino į europiečiams įprastą prekybos kultūrą: pigios prekės atsidūrė ten, kur vartotojai yra įpratę rinktis pagal kokybę, o ne kainą.
(be temos)
(be temos)
(be temos)