ES ieško būdų, kaip panaudoti pelną iš įšaldyto Rusijos turto Ukrainos atkūrimui

ES ambasadoriai susitarė dėl plano atidėti iš turto gautą pelną, kad galiausiai jis būtų panaudotas apmokėti Ukrainos atkūrimą, vėlų pirmadienio vakarą paskelbė ES pirmininkaujanti Belgija. Susitarimas pastūmėjo į priekį ilgas diskusijas ieškant teisinio sprendimo, kaip panaudoti Rusijos valstybės turtą, Vakarų užblokuotą iškart po beveik prieš dvejus metus Maskvos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą.

ES įšaldė maždaug 200 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko turto, apie 90 proc. šių lėšų turi Belgijoje įsikūrusi tarptautinė indėlių organizacija „Euroclear“.

Tiesiog konfiskuoti visus tuos pinigus ir skirti juos Ukrainos atkūrimui nelaikoma išeitimi, nes tai gali sugriauti tarptautines rinkas ir pakenkti eurui. Kai kurios šalys, ypač Belgija, siūlo apmokestinti įšaldytas lėšas, šis mokestis galėtų uždirbti Kyjivui apie tris milijardus eurų per metus.

Europos Komisija pateikė visoms 27 ES valstybėms narėms atsargų pasiūlymą, pagal kurį indėlių turėtojai, tokie kaip „Euroclear“, pirmiausia turėtų atskirti palūkanas arba pelną, uždirbtą iš įšaldyto turto. Vėliau turi būti pateiktas antrasis pasiūlymas, kaip atskirtas pelnas galėtų būti perkeltas į Kyjivui atiteksiantį fondą.

Lietuvos ambasadorius ES Arnoldas Pranckevičius pavadino vėlų vakarą pasiektą pirminį susitarimą „labai svarbiu ir ilgai lauktu sprendimu“. Tačiau socialiniame tinkle „X“ jis parašė, kad tai „tik kelio pradžia“, dabar laukiama, kad „Europos Komisija žengtų antrąjį žingsnį ir pasiūlytų panaudoti pelną Ukrainos atkūrimui ir pradėtų diskusiją dėl paties turto konfiskavimo“.

Ši problema susijusi ne tik su ES. Siekdamas įšaldyti Rusijos turtą, blokas veikia išvien su Didžiojo septyneto (G7) turtingų šalių grupe. Jungtinės Valstijos nori kolektyvinio G7 sprendimo, kaip panaudoti Rusijos pinigus. Diplomatai teigia, kad Vašingtonas vis labiau linkęs konfiskuoti visas įšaldytas Rusijos lėšas, tačiau europiečiai nesutinka.

Įšaldytų lėšų problema svarstoma Ukrainai sunkiu metu, kai tęstinė Vakarų parama susiduria su priešpriešiniais politiniais vėjais Vašingtone ir Briuselyje. Jungtinėse Valstijose opoziciniai respublikonai blokuoja tolesnes JAV lėšas ir ginklus Ukrainai, siedami paramą su vidaus problemomis, ypač migracijos.

Europos Sąjungoje 50 mlrd. eurų finansinį gelbėjimosi ratą Kyjivui blokuoja Vengrija, vadovaujama glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu palaikančio premjero Viktoro Orbano. Ketvirtadienį Briuselyje per viršūnių susitikimą ši problema vėl bus sprendžiama viliantis įtikinti Vengriją atsisakyti savo veto.

Pasaulio banko, Europos Komisijos ir Jungtinių Tautų bendru vertinimu, paskelbtu pernai kovo mėnesį, Ukrainos atkūrimui reikės mažiausiai 380 mlrd. eurų (411 mlrd. JAV dolerių).