Erš­kė­čiais klo­tas ke­lias tai­kos link

Ar kils Tre­čia­sis pa­sau­li­nis ka­ras? Ne. Bet pra­si­dės to­kia nuo­žmi ko­va už tai­ką, kad ne­liks net ak­mens ant ak­mens. Šis se­nas anek­do­tas šian­dien jau ma­žai kam ke­lia juo­ką. Pa­sau­ly­je kas­met žūs­ta dau­giau nei 100 žmo­nių, da­ly­vau­jan­čių tai­kos at­kū­ri­mo mi­si­jo­se. Praė­ju­sią sa­vai­tę am­ži­no at­mi­ni­mo są­ra­šuo­se at­si­dū­rė ir Lie­tu­vos pi­lie­tis.

Kiek­vie­na ša­lis, ne­te­ku­si taik­da­rio, sa­vęs pa­klau­sia, dėl ko ati­da­vė sa­vo sū­naus gy­vy­bę. Ar lie­tu­viams tu­rė­tų rū­pė­ti to­li­mas ir ma­žai pa­žįs­ta­mas Af­ga­nis­ta­nas? Ar gru­zi­nai tu­rė­tų srėb­ti ko­šę, ku­rią Ira­ke už­vi­rė ame­ri­kie­čiai? Ar uk­rai­nie­čiai tu­rė­tų au­ko­ti sa­vo taik­da­rius Ko­so­ve, ku­rį ga­lin­go­sios pa­sau­lio vals­ty­bės iš­nau­do­ja kaip kor­tą sa­vo di­džia­ja­me lo­ši­me?

Ši­taip for­mu­luo­ti klau­si­mus mėgs­ta į po­pu­liz­mą lin­kę po­li­ti­kai, ku­rie pa­tys ne­tu­ri at­sa­ko­my­bės jaus­mo ir no­ri jį už­mig­dy­ti ki­tuo­se. Aiš­ku, nie­kas ne­pri­va­lo nie­ko da­ry­ti už ki­tus. Ta­čiau kaž­kas yra pa­sa­kęs, kad ne tiek pa­vo­jin­gi yra žu­di­kai ir iš­da­vi­kai, nes jie ga­li tik nu­žu­dy­ti ar­ba iš­duo­ti, kiek abe­jin­gie­ji, nes dėl jų ty­laus pri­ta­ri­mo vyks­ta vi­sos pa­sau­lio blo­gy­bės. Už tai­ką pa­sau­ly­je yra at­sa­kin­gas kiek­vie­nas iš mū­sų – to­kiu prin­ci­pu va­do­vau­ja­si Jung­ti­nių Tau­tų or­ga­ni­za­ci­ja (JTO), pa­grin­di­nė tai­kos mi­si­jų vyk­dy­to­ja. O glo­ba­li­za­ci­ja, nyks­tan­čios sie­nos ir at­stu­mai ver­čia su­pras­ti, kad nuo pa­sau­li­nio mas­to pro­ble­mų pa­si­slėp­ti ne­pa­vyks nie­kam. Net jei­gu gy­ve­ni kur nors Eu­ro­pos už­kam­py­je.

Ko­dėl lie­tu­viui tu­rė­tų rū­pė­ti Af­ga­nis­ta­nas? To­dėl, kad ten gy­ve­nan­tys nar­ko­ti­kų au­gin­to­jai ža­lo­ja jo vai­kus. Ira­kas? To­dėl, kad ten gi­liai šak­nis su­lei­dęs ekst­re­miz­mas sa­vo čiup­tu­vais pra­de­da smaug­ti ir Eu­ro­pą. Ko­so­vas? To­dėl, kad šia juo­dą­ja sky­le Se­no­jo že­my­no že­mė­la­py­je sėk­min­gai nau­do­ja­si tarp­tau­ti­niai nu­si­kal­tė­lių tink­lai.

Taik­da­riams ten­ka su­dė­tin­ga mi­si­ja pli­ko­mis ran­ko­mis at­sta­ty­ti tan­kais ir au­to­ma­tais su­griau­tą tai­ką. Tai ne­reiš­kia tik nu­kenks­min­ti mi­nas, pa­sta­ty­ti nau­jus til­tus ir mo­kyk­las. Sun­kiau­sia už­duo­tis yra iš nau­jo pa­leis­ti nor­ma­laus gy­ve­ni­mo me­cha­niz­mą, pa­bė­gė­lius grą­žin­ti na­mo, vai­kus – į mo­kyk­las, o bu­vu­sius ko­vo­to­jus nu­gink­luo­ti ir vėl in­teg­ruo­ti į vi­suo­me­nę.

Ta­čiau me­tai bė­ga, o pa­žan­gos nie­kur ne­ma­ty­ti. Tai­kos at­kū­ri­mo mi­si­jos rei­ka­lau­ja vis dau­giau taik­da­rių, vis dau­giau jų žūs­ta. Nei JTO, šiuo me­tu vi­sa­me pa­sau­ly­je vyk­dan­ti 17 tai­kos pa­lai­ky­mo ope­ra­ci­jų, nei ES, nei NA­TO ne­ga­li pa­si­gir­ti, kad kur nors bu­vo pa­siek­ta ryš­ki pa­žan­ga.

Kil­nias tai­kos kū­rė­jų mi­si­jas šian­dien ly­di ke­lios pro­ble­mos. Pir­ma, jie daž­nai tam­pa po­li­ti­kos įkai­tais. Ang­lų kal­bo­je vie­toj žo­džio „pea­ce-­ma­ker“ (taik­da­rys – angl.) nau­do­ja­mas pa­na­šiai skam­ban­tis nau­ja­da­ras „pie­ce­ta­ker“ (ga­ba­lo ėmė­jas – angl.), kai no­ri­ma api­bū­din­ti po tai­kos ini­cia­ty­vo­mis sle­pia­mus gro­buo­niš­kus kės­lus. Toks api­bū­di­ni­mas tik­tų Ru­si­jos mi­si­jai Ab­cha­zi­jo­je ir Pie­tų Ose­ti­jo­je.

Prob­le­mų ky­la ir dėl žmo­nių tar­pu­sa­vio su­pra­ti­mo sto­kos. Kul­tū­ri­niai ir men­ta­li­te­to skir­tu­mai to­li­na taik­da­rius nuo vie­tos gy­ven­to­jų. Pas­tan­gas di­din­ti pa­si­ti­kė­ji­mą žlug­do pa­vie­niai iš­si­šo­ki­mai. Jei­gu su svei­ku pro­tu nu­sto­jęs drau­gau­ti ka­rys nu­spren­džia iš­nie­kin­ti re­li­gi­nius sim­bo­lius, gė­dos še­šė­lis ir pyk­čio ban­ga pa­lie­čia vi­sus. O įskau­di­ni­mą žmo­nės at­si­me­na il­giau nei pa­gal­bą.

Blo­gis ku­ria tik blo­gį, to­dėl neiš­nai­ki­nus de­mo­ra­li­za­ci­jos dai­gų ne­bus su­val­dy­tas nė vie­nas konf­lik­tas. Ket­vir­ta­die­nį JTO mi­nė­jo „mė­ly­nų­jų šal­mų“ ju­bi­lie­jų: ly­giai prieš 60 me­tų pra­si­dė­jo pir­ma šios or­ga­ni­za­ci­jos tai­kos mi­si­ja. Ta­čiau šven­tę ap­tem­dė bri­tų vai­kų gy­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos pra­ne­ši­mas, kad JTO taik­da­riai sek­sua­liai iš­nau­do­jo ne­pil­na­me­čius. Iro­niš­ka, bet rau­do­nuo­ti or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vy­bei teks ir ry­toj. Mat ne­tru­kus po JTO taik­da­rių die­nos pa­sau­ly­je mi­ni­ma Vai­kų gy­ni­mo die­na. Pag­rin­di­nė pa­sau­lio tai­kos ser­gė­to­ja tu­ri su­si­mąs­ty­ti ir apie ki­tą pro­ble­mos pu­sę. Pras­ta re­pu­ta­ci­ja ne tik ap­sun­kins pa­stan­gas pa­verg­ti žmo­nių šir­dis, bet ir pa­keis ka­rių po­žiū­rį į taik­da­riš­kas mi­si­jas. Iki šiol jos lai­ko­mos gar­bės rei­ka­lu.