- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Grupė kairuoliškų pažiūrų įstatymų leidėjų antradienį paliko Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) partiją ir išsinešė dalį daugumą Nacionalinėje Asamblėjoje turėjusios politinės jėgos mandatų, suduodama simbolišką, bet neparalyžiuojantį smūgį su problemomis susiduriančiam lyderiui.
Septyniolika E. Macrono partijos „Respublika, pirmyn!“ (Le Republique En Marche, LREM) narių pranešė suformavę naują politinę grupę pavadinimu „Ekologija, demokratija, solidarumas“ (EDS), siekdami propaguoti „žalesnę“ politiką, modernizuoti politinę sistemą ir sumažinti socialinę nelygybę.
„Po COVID-19 niekas nebebus, kaip buvo anksčiau, – sakoma jų pareiškime. – Mes galime padaryti daugiau ir geriau Nacionalinėje Asamblėjoje.“
577 vietų Nacionalinė Asamblėja yra žemieji parlamento rūmai, bet būtent ji, o ne Senatas (aukštieji rūmai), taria lemiamą žodį priimant daugumą įstatymų.
Naujai įkurta E. Macrono partija LREM per 2017 metų rinkimus iškovojo 308 vietas.
Tačiau įstatymų leidėjai iš valdančiųjų partijos traukiasi jau ne pirmą kartą. Nuo antradienio LREM turi tik 288 vietas asamblėjoje – viena mažiau, nei reikia daugumai užsitikrinti.
Praradimas – ne „kataklizminis“
Valdančioji partija savo ruožtu pareiškė, kad antradienio narių praradimas nėra „kataklizminis“, nes ji ir toliau gali tikėtis mažesnių ją palaikančių partijų paramos priimant sprendimus Nacionalinėje Asamblėjoje.
Prancūzijos prezidento populiarumo reitingai visuomenėje tai kyla, tai krinta. E. Macronui teko atlaikyti virtinę politinių kovų, pradedant nuo vadinamųjų „geltonųjų liemenių“ protestų 2018–2019 metais, kilusių visuomenei pasipiktinus prezidentu, kurį kritikai vadino turtingųjų atstovu, neturinčiu ryšio su eiliniais žmonėmis.
Po „geltonųjų liemenių“ protestų šių metų pradžioje sekė ilgiausiai Prancūzijoje vykęs transporto sistemos darbuotojų streikas dėl prezidento inicijuotos pensijų reformos.
Šį mėnesį atliktų visuomenės apklausų rezultatai rodo, kad tik trečdalis prancūzų pasitiki E. Macrono gebėjimu spręsti šalies problemas.
Tai vyksta Prancūzijai stebint, kaip E. Macronas vadovauja kovai su koronaviruso protrūkiu, dėl kurio prasidėjo šalies ekonomikos nuosmukis, nepaisant kelių milijardų eurų vyriausybės injekcijos, skirtos skatinti verslą ir išsaugoti darbo vietas.
Vienas iš naujosios grupės EDS vicepirmininkų yra Cedricas Villani (Sedrikas Vijanis), tapęs nepriklausomu kandidatu į Paryžiaus merus kovą vykusiuose savivaldybių rinkimuose, E. Macronui nusprendus juose iškelti kitą partijos atstovą.
C. Villani antradienį paneigė, kad vyksta koks nors „sukilimas“.
EDS savo deklaracijoje yra išvardinusi 15 prioritetų, tarp kurių yra ekonomikos „reindustrializavimas“, „tikro skaidrumo“ siekimas politikoje ir visuomenės sveikatos apsaugos sistemos, kuri nebuvo pasiruošusi koronaviruso krizei, stiprinimas.
Du trečdaliai naujosios grupės narių yra moterys.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Lavrovas: Šveicarija – atvirai priešiška šalis
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Šveicarija negali surengti taikos konferencijos dėl karo Ukrainoje, nes ji iš neutralios valstybės virto „atvirai priešiška“. ...
-
V. Zelenskis NATO: Ukrainai reikia mažiausiai septynių sistemų „Patriot“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jo šaliai reikia mažiausiai septynių oro gynybos sistemų „Patriot“, ir paragino NATO vadovus paskubinti ginkluotės tiekimą sunkumų patiriančioms ukrainieči...
-
J. Bidenas sukėlė nuostabą pasakęs, kad jo dėdės kūną galbūt suvalgė kanibalai9
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) sukėlė nuostabą, užsiminęs kad Naujosios Gvinėjos saloje kanibalai galėjo suvalgyti jo dėdės kūną, kai Antrojo pasaulinio karo metu buvo numuštas lėktuvas, kuriuo jis skrido. ...
-
Kinija sako sukūrusi naują karinį kibernetinį korpusą1
Kinija penktadienį paskelbė, kad sukūrė naują karinį kibernetinį korpusą, sakydama, kad tai sustiprins Pekino gebėjimą „kovoti ir laimėti“ karus. ...
-
J. Stoltenbergas: NATO šalys sutinka atsiųsti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų
NATO šalys sutiko suteikti Ukrainai daugiau oro gynybos priemonių, Kyjivui prašant pažangių sistemų Rusijos atakoms atremti, penktadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. ...
-
„Eurovizija“ sulaukė daugiau kaltinimų: paaiškino sprendimo priežastis6
Internete pasipylė kritika Eurovizijos organizatoriams, mat jie leidžia Izraelio atstovei Eden Golan dalyvauti dainų konkurse, esant tokiai politinei situacijai. Tiesa, tiesioginį nepasitenkinimą iš žmonių gavo ir pati atlikėja – už dalyv...
-
Balandžio orų išdaigos: sniegas – nauja realybė?2
Lietuvai kitą savaitę sinoptikai prognozuoja šlapdribą, o kai kur ir sniegą, o štai Balkanų gyventojai jau išsitraukė žiemines striukes. Kai kur orai pasikeitė drastiškai – per vieną parą temperatūra nukrito nuo bev...
-
Žiniasklaida: JAV tenka 70 proc. užsienietiškų detalių, rastų Rusijos raketose6
Rusijos raketose, kuriomis priešas atakuoja Ukrainą, randama užsienietiškų komponentų. 70 proc. šių detalių tenka JAV kompanijoms. ...
-
Žvalgybos atstovas pakomentavo mėginimą pasikėsinti į V. Zelenskį
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas mano, jog dar vienas mėginimas pasikėsinti į Ukrainos prezidento gyvybę rodo, kad priešas griebiasi metodų, kurie yra už tradicinio karo supratimo ribų. ...
-
A. Blinkenas: JAV neįsitraukusios į jokią puolamąją operaciją4
Jungtinės Valstijos „nėra įsitraukusios į jokią puolamąją operaciją“, penktadienį pareiškė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųj...