E. Macrono partija neteko daugumos Nacionalinėje Asamblėjoje

Grupė kairuoliškų pažiūrų įstatymų leidėjų antradienį paliko Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) partiją ir išsinešė dalį daugumą Nacionalinėje Asamblėjoje turėjusios politinės jėgos mandatų, suduodama simbolišką, bet neparalyžiuojantį smūgį su problemomis susiduriančiam lyderiui.

Septyniolika E. Macrono partijos „Respublika, pirmyn!“ (Le Republique En Marche, LREM) narių pranešė suformavę naują politinę grupę pavadinimu „Ekologija, demokratija, solidarumas“ (EDS), siekdami propaguoti „žalesnę“ politiką, modernizuoti politinę sistemą ir sumažinti socialinę nelygybę.

„Po COVID-19 niekas nebebus, kaip buvo anksčiau, – sakoma jų pareiškime. – Mes galime padaryti daugiau ir geriau Nacionalinėje Asamblėjoje.“

577 vietų Nacionalinė Asamblėja yra žemieji parlamento rūmai, bet būtent ji, o ne Senatas (aukštieji rūmai), taria lemiamą žodį priimant daugumą įstatymų.

Naujai įkurta E. Macrono partija LREM per 2017 metų rinkimus iškovojo 308 vietas.

Tačiau įstatymų leidėjai iš valdančiųjų partijos traukiasi jau ne pirmą kartą. Nuo antradienio LREM turi tik 288 vietas asamblėjoje – viena mažiau, nei reikia daugumai užsitikrinti.

Praradimas – ne „kataklizminis“

Valdančioji partija savo ruožtu pareiškė, kad antradienio narių praradimas nėra „kataklizminis“, nes ji ir toliau gali tikėtis mažesnių ją palaikančių partijų paramos priimant sprendimus Nacionalinėje Asamblėjoje.

Prancūzijos prezidento populiarumo reitingai visuomenėje tai kyla, tai krinta. E. Macronui teko atlaikyti virtinę politinių kovų, pradedant nuo vadinamųjų „geltonųjų liemenių“ protestų 2018–2019 metais, kilusių visuomenei pasipiktinus prezidentu, kurį kritikai vadino turtingųjų atstovu, neturinčiu ryšio su eiliniais žmonėmis.

Po „geltonųjų liemenių“ protestų šių metų pradžioje sekė ilgiausiai Prancūzijoje vykęs transporto sistemos darbuotojų streikas dėl prezidento inicijuotos pensijų reformos.

Šį mėnesį atliktų visuomenės apklausų rezultatai rodo, kad tik trečdalis prancūzų pasitiki E. Macrono gebėjimu spręsti šalies problemas.

Tai vyksta Prancūzijai stebint, kaip E. Macronas vadovauja kovai su koronaviruso protrūkiu, dėl kurio prasidėjo šalies ekonomikos nuosmukis, nepaisant kelių milijardų eurų vyriausybės injekcijos, skirtos skatinti verslą ir išsaugoti darbo vietas.

Vienas iš naujosios grupės EDS vicepirmininkų yra Cedricas Villani (Sedrikas Vijanis), tapęs nepriklausomu kandidatu į Paryžiaus merus kovą vykusiuose savivaldybių rinkimuose, E. Macronui nusprendus juose iškelti kitą partijos atstovą.

C. Villani antradienį paneigė, kad vyksta koks nors „sukilimas“.

EDS savo deklaracijoje yra išvardinusi 15 prioritetų, tarp kurių yra ekonomikos „reindustrializavimas“, „tikro skaidrumo“ siekimas politikoje ir visuomenės sveikatos apsaugos sistemos, kuri nebuvo pasiruošusi koronaviruso krizei, stiprinimas.

Du trečdaliai naujosios grupės narių yra moterys.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių