Muitai aliuminiui bei plienui turi įsigalioti kovo mėnesį. Nors šios priemonės laikomos prekybos politikos, taikytos D. Trumpo pirmosios kadencijos metu, tąsa, jos dar labiau padidina JAV prekybos politikos nenuspėjamumą, ypač kalbant apie jų sąjungininkus.

Kinijos vaidmuo

Atsižvelgiant į 2018 metais nustatytą precedentą ir galimą poveikį pramonei, artimiausiais mėnesiais tikėtinos dvišalės derybos dėl nuolaidų, ypač su Meksika bei Kanada, dviem didžiausiomis JAV plieno ir aliuminio tiekėjomis.

Pusė JAV importuojamo aliuminio ir plieno atkeliauja iš šių dviejų valstybių. D. Trumpo administracija muitus laiko būdu priklausomybei sumažinti ir JAV prekybos balansui pagerinti. Be to, jis siekia apsaugoti JAV metalų sektorių nuo pasaulinio pajėgumų pertekliaus.

Didžiuliai Kinijos gamybos pajėgumai kelia susirūpinimą dėl pasaulinių kainų iškraipymų ir nesąžiningos prekybos praktikos. Dėl to perteklinė pasiūla dažnai užplūsta tarptautines rinkas mažesnėmis kainomis, taip pakenkdama konkurentams. Nors JAV plieno pramonės pajėgumai mažėja kelis dešimtmečius, dėl pasaulinės perteklinės pasiūlos didėja rizika, kad padėtis dar labiau pablogės.

Metalo kainos pastaruosius trejus metus smarkiai krito, daugiausia dėl ekonomikos sulėtėjimo ir pertekliaus. Plieno kainos nuo 2023-iųjų sumažėjo 15 proc. ir grįžo į 2021 metų lygį. Atsižvelgiant į tokią kainų aplinką, šiandien pramonės šakos galėtų lengviau absorbuoti 25 proc. muitų sukeltą kainų padidėjimą. 

Keturios JAV valstijos – Indiana, Ohajas, Teksasas bei Pensilvanija – pagamina kone pusę JAV plieno produkcijos.

JAV plieno pramonės apsauga, ypač nuo Kinijos konkurencijos, buvo vienas svarbiausių klausimų prieš praėjusių metų prezidento rinkimus ir jų metu. Tikėtina, kad D. Trumpo strategija pakeisti importą vietine gamyba, derinant muitus ir investicijas, sustiprins jo pozicijas tarp darbininkų, kurie yra viena iš pagrindinių jo rinkėjų grupių.

Be to, Japonijos konkurentės „Nippon Steel“ siūlomas „US Steel“ įsigijimas išryškina JAV plieno pramonės suverenumo problemas. 2023 metų gruodį abi bendrovės viešai paskelbė apie 14,9 mlrd. dolerių vertės pasiūlymą įsigyti „US Steel“. Jį atmetė tuometinis prezidentas Joe Bidenas, o vėliau ir D.Trumpas.

Atmesdamas sandorį, D. Trumpas neabejotinai seka J. Bideno keliu gindamas JAV bendrovę ir, atrodo, dar kartą patvirtina šios pramonės prioritetą. Tuo jis taip pat sulaukia plieno sektoriaus profesinių sąjungų, kurios sako smerkiančios „rimtas grėsmes, kylančias iš užsienio veikėjų, siekiančių sunaikinti vietinę gamybą“, paramos.

Tikimasi minimalaus teigiamo rezultato

Faktinis poveikis gamybos atsigavimui ir darbo vietų kūrimui JAV yra minimalus. „Coface“ tikisi, kad kainos JAV rinkoje atsigaus ir šiek tiek sumažės importas. Nepaisant to, 2018 metais dėl muitų nei plieno, nei aliuminio gamyba tvariai neaugo, net ir užimtumas šiame pramonės sektoriuje toliau lėtai mažėjo.

Kita vertus, galimas gamybos sąnaudų padidėjimas dėl didesnių žaliavų kainų gali pakenkti toliau vertės grandinėje esančioms pramonės šakoms.

Atrodo, kad aliuminis yra dar svarbesnis už plieną dėl didesnės JAV ir Kanados priklausomybės. Pastaroji gali nukentėti dėl savo priklausomybės nuo JAV. Jungtinėms Valstijoms tenka 90 proc. Kanados aliuminio eksporto. Nors yra alternatyvių rinkų, pavyzdžiui, Azijoje ar Europoje, kur, kaip prognozuojama, aliuminio paklausa smarkiai išaugs dėl su energetika susijusių poreikių, šaliai bus sunku diversifikuoti savo eksportą.

Didelis aliuminio gamybos pajėgumų perteklius, ypač Kinijoje, gali apriboti Kanados galimybes rasti alternatyvių pirkėjų.

Galimas poveikis kitoms pramonės šakoms

JAV galėtų netiesiogiai sudaryti palankias sąlygas kiniškam plienui, kurio kainos sumažėjo dėl gamybos pajėgumų pertekliaus. Kadangi muitai nesiskiria tarp prekybos partnerių, JAV daro neigiamą poveikį ne tik Kanadai, bet ir bet kuriai kitai aliuminio eksportuotojai.

Tačiau esmė ta, kad didžiausios aliuminio gamintojos yra Kinija, Indija ir Rusija. Atsižvelgiant į didėjančią prekybinę įtampą tarp Pekino ir Vašingtono bei nutrūkusius ryšius su Maskva, atrodo neišvengiama, kad D. Trumpui galiausiai gali tekti sušvelninti savo poziciją Kanados metalų atžvilgiu, kad būtų išvengta galimų tiekimo grandinės sutrikimų.

Todėl galima baimintis, kad tai gali sukelti sniego gniūžtės poveikį kitiems sektoriams. Tikėtina, kad kylančios metalurgijos produktų kainos vidaus rinkoje paveiks ne vieną pramonės šaką. Tiesioginį poveikį patirtų du pagrindiniai sektoriai: statybų sektorius, kuriam tenka daugiau kaip ketvirtadalis plieno paklausos JAV, ir automobilių pramonės sektorius, kuriam tenka beveik 15 proc. plieno paklausos.

Kalbant apie D. Trumpo ketinimus nustatyti atsakomuosius muitus kitoms šalims, jų poveikis labai priklausys nuo detalių, kurios dar nepaskelbtos. Tačiau tikriausiai labiausiai nukentės besivystančios ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys Vidurio ir Pietų Amerikoje bei kai kurios Azijos šalys, kurios didelę dalį savo prekių eksportuoja į JAV rinką.

Nors teoriškai kai kurioms besivystančioms šalims gali būti pritaikytos išimtys, atsižvelgiant į JAV prekybos politikos nenuspėjamumą, negalima atmesti jokio scenarijaus, pažymi „Coface“.