Čekijos biudžetas finansinės paspirties sulaukė iš Rusijos

Rusija pranešė baigusi Čekijai mokėti Tarybų Sąjungos laikų skolą – iš viso daugiau nei 3,5 mlrd. dolerių. Paskutinė išmoka pagal 1994 m. tarpvalstybinę sutartį Čekijai pervesta pernai spalį. Kadangi vyriausybė numato apie 6 mlrd. dolerių biudžeto deficitą, išmoką galima vadinti šiokia tokia parama.

Dar būdamas premjeru, prezidentas Milošas Zemanas didžiąją dalį šios skolos pardavė daug neigiamo dėmesio pritraukusiai finansinei bendrovei „Falcon Capital“, kuriai pagal sutartį priklauso procentai. Kai kurių stebėtojų nuomone, sandoris Čekijai nebuvo naudingas. Dalį skolos, Rusijos finansų ministerijos tvirtinimu, Maskva išmokėjo pramonės gaminiais, dalį – pinigais.

Numatomas keliolikos milijardų deficitas

Po beveik metus trukusios sumaišties, kurią sukėlė pirmieji tiesioginiai prezidento rinkimai, vyriausybės žlugimas, laikinosios sudarymas ir priešlaikiniai parlamento rinkimai, Čekijoje, atrodo, pamažu įsibėgėja ramesnis politinis gyvenimas. Prezidentui M. Zemanui netrukus turėtų būti pristatyta būsimoji vyriausybė, kuri sudaryta po spalį įvykusių priešlaikinių rinkimų ir nuo to laiko trukusių derybų dėl būsimos valdančiosios koalicijos.

Per tą laiką naujasis parlamentas patvirtino kitų metų biudžetą, kurį prezidentas patvirtino prieš pat Kalėdas. Biudžetas numato maždaug 15 mlrd. litų deficitą. Tai bemaž 10 mlrd. daugiau, nei planavo žlugusi dešinioji vyriausybė. Šioji naujajame parlamente liko silpnos opozicijos vaidmenyje, tačiau perrašytą biudžetą išpeikė ir pareiškė, kad būsimoji valdžia apleidžia ligšiolines pastangas mažinti valstybės įsiskolinimą ir neremia ūkio augimo.

Laikinasis ir netrukus pasitrauksiantis premjeras Jiri Rusnokas didesnį deficitą argumentuoja šiais metais guvesniu ūkio augimu, kuris neva sieksiąs 1,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o deficitas būsiąs laikomas po 3 proc. BVP riba.

Įsigalioja naujas civilinis kodeksas

Vienas didžiausių ir ilgamečių žlugusios vyriausybės nuopelnų – nuo šių metų įsigaliojantis naujas civilinis kodeksas, kuris dešimtmečius galiojusias komunistinės teisės formuluotes keičia paprastesnėmis ir Vakaruose įprastesnėmis. Kodeksui pavaldūs ir kai kurie mokesčiai bei ekonomikos procesai.

Čekijoje įvedamos tokios sąvokos, kaip šeiminė bendrovė, žodinė sutartis, asmeninė vadybininkų atsakomybė už įmonių nuostolius, galimybė iš algos atskaičiuoti išmokas už skolas, įskaitant alimentus bei paskolas iki pusės algos dydžio. Naikinami paveldo bei dovanojimo mokesčiai – jie tampa universaliu pajamų mokesčiu, kuris visais atvejais vienodas ir siekia 15 proc. Įsigyjant nekilnojamąjį turtą, naujai apmokestinami ne vien pastatai, bet ir sklypas, kur jie pastatyti, ir t. t.

Naujoji valdančioji koalicija, kurią sudaro socdemų dauguma su švelniai populistine, vadinamąja proverslo partija, vadovaujama milijonieriaus, bei krikdemai, ketina įvesti savų papildomų naujovių. Socdemų smarkiai koneveiktas PVM padidinimas, kurį įvedė buvusi vyriausybė, atrodo, liks nepaliestas, bet socdemai mėgins „prastumti“ naują sumažintą PVM kategoriją vaistams ir knygoms bei panaikinti simbolinį 5 litų mokestį už lovadienius ligoninėse, apsilankymą pas gydytoją bei receptą.

Milijardines pajamas, kurių dėl to neteks biudžetas, būsimasis premjeras Bohuslavas Sobotka kol kas miglotai žada padengti geriau renkant mokesčius. Vienas būdų, kaip tai bus daroma, nėra jo nuopelnas – visi PVM mokėtojai pagal naująjį kodeksą privalo šį mokestį deklaruoti elektroniniu būdu.

Centrinis bankas silpnina kroną

Kur kas didesnį pėdsaką užsimojo palikti centrinis Čekijos bankas, lapkričio pradžioje be perspėjimo nutaręs susilpninti daug metų stabilia ir santykinai stipria laikytą Čekijos kroną. Tai pirmas kartas po daugiau nei 10 metų, kai centrinis bankas tokiu žingsniu siekia daryti įtaką šalies ūkio raidai. Šiuo atveju banko tikslas buvo susilpninti kronos kursą euro atžvilgiu – nuo 25 iki 27 kronų už eurą. Šį kursą bankas numato išsaugoti iki kitų metų.

Turint omenyje, kad didžioji Čekijos ūkio dalis orientuota į eksportą, bankas teigia siekęs padidinti eksportuotojų pajamas, taip išjudinti ūkį, vien šįmet pagausinti BVP bent 10 mlrd. litų, ilgainiui prisidėti prie nedarbo mažinimo ir pastūmėti gyventojus išlaidauti. Pirmosiomis dienomis po intervencijos bankas supirko užsienio valiutų už 200 mlrd. kronų.

Žingsnis nesukėlė vienareikšmio džiūgavimo. Dauguma piliečių ir įmonių pasipiktino, kad apie sprendimą devalvuoti jų indėlius nebuvo iš anksto paskelbta. O laikinasis premjeras kandžiai pastebėjo, esą tokie žingsniai tik įrodo, kad Čekijai anksčiau ar vėliau teks įsivesti eurą, nes įsitikinimas, kad tokio dydžio valstybė, kaip Čekija, gali saugoti savo valiutą prieš globalizuotą finansų rinką, esąs mitas.

Premjeras J. Rusnokas artimiausiu metu iš vyriausybės keliaus tiesiai į centrinį banką. Už nuopelnus (t. y. už vadovavimą prezidento paskirtai ir parlamento nepatvirtintai vyriausybei) vietą centrinio banko valdyboje jam pažadėjo prezidentas M. Zemanas. Tad J. Rusnokas taps pirmąja eurą remiančia kregžde Čekijos centrinio banko valdyboje, kurią iki šiol sudarė vien euroskeptikai, paskirti buvusio prezidento Vaclavo Klauso.

Čekijos centrinio banko žingsnis neliko nepastebėtas užsienyje. Jo valdytoją Miroslavą Singerį mėnraštis „The Banker“, kurį leidžia „Financial Times Group“, paskelbė 2013 m. Europos bankų valdytoju. Taip pat „The Banker“ M. Singerį įvertino už jam priskiriamą lemiamą žodį, Vidurio Europoje sprendžiant klausimus, susijusius Europos Sąjungos finansų sistemos stabilumu.