Čečėnija: švytintys dangoraižiai ir taika už pinigus

Prašmatnūs dangoraižiai, lygūs keliai, nauji namai, mečetės ir automobiliai. Motociklu į Čečėniją nuvažiavęs kaunietis Rytis Pilkauskas įsitikino, kad Rusijos Federacijos Respublikoje Kaukaze karu net nekvepia.

Sugriovė stereotipus

Vasaromis ne po vieną tūkstantį kilometrų motociklu "Yamaha tdm 900" sukariantis kaunietis verslininkas šįkart aplankė Baltarusiją, Rusiją, Gruziją, Armėniją. Didžiausią nuostabą ilgoje kelionėje Ryčiui sukėlė ir daug stereotipų sugriovė Čečėnija.

Lietuvis dažniausiai nakvodavo pas draugiškus santykius palaikančius kitų šalių baikerius, kurie stengiasi padėti vieni kitiems.

Tiesa, kelionę į Čečėniją šiek tiek apkartino Osetijos policininkai, sustabdę taisyklių nepažeidusį kaunietį.

"A, Baltija, kodėl jūs mūsų nemylite?" – susiraukė Rusijos kontroliuojamo Šiaurės Kaukazo regiono policininkai osetinai, pritariantys Rusijos politikai.

Pyko dėl nuversto paminklo

Į alkotesterį R.Pilkauskas pūtė du kartus. Nors prietaisas abu kartus rodė nulius, policininkai teiravosi, kiek lietuvis išgėręs.

"Nuoširdžiai prasitariau, kad pastarąjį kartą išgėriau pora bokalų alaus prieš dvi dienas, – policininkams to ir reikėjo. – Šie išsitraukė knygą ir rodė, kad alkoholis organizme laikosi bent keturias dienas ir ėmė gąsdinti, kad teks važiuoti tirti šlapimą. Atidarę stalčių parodė krūvą atimtų vairuotojo pažymėjimų."

Paskui osetinai ėmė priekaištauti, kodėl lietuviai nuvertė paminklą rusų kariams išvaduotojams (tai įvyko Estijos sostinėje Taline – red. past.).

Išgirdę, kad tai padarė ne lietuviai, vienas atsiduso: "Ech, reikėjo mums pačiupti estą."

Net ir paragintas kolegos lietuvį paleisti, policininkas ieškojo priekabių, tikino, kad nenori pinigų ir lietuvis iš nuovados išvažiavo tik daugiau nei po valandos.

Milžiniškos rusų investicijos

Čečėnijoje daug automatais ginkluotų prezidento Ramzano Kadyrovo armijos karių postų. Šie tikrino daugumą pravažiuojančių automobilių, ieškodami ginklų arba narkotikų, bet kauniečio nestabdė.

Šioje respublikoje iš pradžių Rytis net pasijuto nejaukiai, kai praeiviai draugiškai mojavo rankomis, o vairuotojai nuolat signalizavo: "Iš pradžių net pamaniau, kad kažką pamečiau."

Ne tik sostinėje Grozne, bet ir kituose miestuose ar kaimuose Rytis karo pėdsakų neužtiko: milžiniškos rusų investicijos pateisino šūkį "karo – nė kvapo".

Groznas – švytintys, įspūdingi dangoraižiai, naujai grįstos gatvės, neseniai iškilę pastatai: vietos gyventojai už sugriautus namus arba išsikėlimą gavo pinigines kompensacijas.

"Net ir kituose miesteliuose, kaimeliuose nemačiau karo pėdsakų, – prisipažino po Čečėniją motociklu važinėjęs lietuvis, kuris gyveno pas buvusio motociklininkų klubo "Dikaja Divizija" narį Monsūrą. – Kažkada į jų šventę atvyko garsieji Maskvos baikeriai "Naktiniai vilkai" ir panoro važiuoti kolonos priešakyje, iškėlę Rusijos vėliavą. Tačiau pirmiems važiuoti jiems čečėnai neleido. Vėliau, pagyrę šventę R.Kadyrovui, nuskriausti "Naktiniai vilkai" prezidentui pasiskundė."

Prezidentas R.Kadyrovas įkūrė "Naktinių vilkų" dalinį Grozne, pasiskelbė jo prezidentu. Tiesa, keliolika prabangių motociklų turintis Ramzanas jais beveik niekada nevažinėja.

R.Kadyrovo žaisliukai

Kalbos apie prabangoje skęstantį ir kelis milijonus eurų kainuojančius gimtadienius švenčiantį R.Kadyrovą nėra iš piršto laužtos.

Grozno centre stovi ir įspūdingas mažasis kapitolijus – Čečėnijos prezidento namai.

Mieste R.Pilkauskas matė tik vieną prezidento, kelis Vladimiro Putino ir labai daug 2004 m. stadione vietos sukilėlių nušauto Ramzano tėvo Achmato plakatų.

"R.Kadyrovas jaučia didelę aistrą "Toyota Camry". Kalbama, kad turi apie dešimt tokių automobilių, – šyptelėjo lietuvis. – Virš Grozno praskridus greitaeigiui sraigtasparniui, čečėnai iškart pabrėžė, kad tai – Kadyrovo žaisliukas. Tiesa, apie prezidentą neigiamai nekalba. Pabrėžia, kad R.Kadyrovas ne tik pats daug turi, bet ir duoda kitiems. Be to, šalyje atsigavo žemės ūkis, nes rusams reikia maisto produktų."

Kartais mieste pravažiuojant įspūdingam R.Kadyrovo kortežui paties Čečėnijos vadovo jame nebūna, o jo nužudytas tėvas, pasakojo vietiniai, saugodamasis pasikėsinimo, neretai važinėdavo kortežu, kuris inscenizuodavo vestuvininkų koloną.

Du skirtingi karai

Rytis nekart klausė apie Čečėnijos karus. Pirmasis karas, vadovaujant Džocharui Dudajevui, pasakojo vietiniai, buvo širdies, idėjinis.

"Tuomet žuvo daug patriotų. Kai kurie tankus puldavo su pistoletu rankose. Rusų kareiviai pagarbiai atiduodavo tokių didvyrių kūnus", – tačiau kauniečiui užsiminus, kad antrame kare daugiaaukščių sprogimas Rusijoje įvyko V.Putino palaiminimu, čečėnai nutildė.

V.Putino vardo ten garsiai geriau neminėti. Turbūt todėl, kad ir sienos turi ausis bei akis. Tačiau čečėnai pripažino, kad antrasis karas buvo kitoks – už pinigus: kariavo tie, kuriems mokėjo.

"Tame kare žuvo labai daug civilių, – pasakojo R.Pilkauskas. – Monsūro sklypas – 12 arų. Šiame plote sprogo net aštuonios minosvaidžio paleistos minos."

Globalizacija ir papročiai

Ar Čečėnijoje kauniečiui nebuvo baisu? Ne, tikino Rytis. Ten nesutiko jokio priešiškumo, juolab kad draugų motociklininkų rekomenduotas Monsūras pabrėžė, jei kas nors sustabdys, iškart skambinti jam.

Argūne kaunietis gyveno svetingai jį priėmusio čečėno namuose: viename iš dviejų apie 400 kv. m ploto namų, su karo atvejui įrengtais dideliais rūsiais. Svečiui buvo skirtas kambarys.

"Ir nors miestuose švyti dangoraižiai, Čečėniją smarkiai veikia globalizacija, čia laikosi savo papročių, – Rytis privalėjo nevaikščioti su šortais ir trumpomis rankovėmis. – Monsūras, kuriam daugiau kaip 30 metų, niekada nevartoja alkoholio, nesisvaigina ir narkotikais, nerūko kaljano. Net ir sostinėje Grozne rasi gal tik pora vietų, kur galima nusipirkti alkoholinių gėrimų. Moterys gatvėse vaikšto ilgais sijonais, būtinai su skaromis, kai kurios, jei nori, prisidengia ir veidus."

Moterys valgo po vyrų

Namuose, kur svečiavosi lietuvis, vyrai vieni ir pirmi sėsdavo prie stalo: tik paskui valgydavo moterys.

Didelius namus čečėnai statosi todėl, kad neoficialiai gali turėti keturias žmonas: su antra, trečia, ketvirta sutuokia jų šventikas, nors tai prieštarauja Rusijos įstatymams.

Vienas iš Monsūro brolių nuolat kalbino vieną 20-metę ir tikėjosi, kad ši bus antroji jo žmona.

Beje, Čečėnijoje proseneliai pasakojo, kad jie taps nepriklausomi beveik be jokio kraujo praliejimo, kai vieną kartą iš kalnų nusileis užsieniečiai, atsiraitoję rankoves.

Šalis gyvens gerai, tačiau išgyvens vieną "tragediją": moterys galės rengtis taip, kaip nori, ir elgsis laisvai.

Lietuviai turi savo raštą?!

Nepatekęs į Abchaziją (neįleido pasieniečiai) R.Pilkauskas grįžo antrą kartą į Čečėniją – vėl į Monsūro namus. Jo paties tuo metu nebuvo. Šįkart su vienu iš keturių čečėno brolių įvyko nemalonus nesusipratimas.

"Gal matei mano laikrodį? Mokėjau 48 tūkst. eurų. Kažkur dingo?" – po šio klausimo lietuvį išpylė prakaitas.

"Na, pamaniau, dabar bus, nors jis klausė nepiktai, – prisiminė R.Pilkauskas. – Laimė, laikrodį buvo kitur nunešę namuose žaidę vaikai."

Ir antrą kartą kaunietį čečėnai priėmė draugiškai, vaišino ryžiais su aviena. R.Pilkauskas pastebėjo, kad jie patys baruose mėgsta valgyti šeimynines picas.

Jiems buvo naujiena, kad Stalino laikais ištrėmė ne tik daug čečėnų, bet ir apie 300 tūkst. lietuvių. Jie taip pat stebėjosi, kad lietuviai turi savo kalbą, raštą.

Rublio vertė nukritusi

Keliaudamas motociklu Rytis nustebo, kad vargingai gyvena seniausią valstybinę bažnyčią turinti viena seniausių krikščioniškų šalių Armėnija.

"Gruzijoje nustebino prasti keliai, kuriais važiuodamas motociklu gali nusisukti spandą, ir senukai Tbilisyje, kurie išsidrožia reguliuotojų lazdeles ir už pinigus per spūstis perveda per kelią žmones", – šyptelėjo R.Pilkauskas.

Rusijoje pragyvenimo lygis krinta, žmonės guodžiasi, kad seniau už eurą paklodavo 40, dabar – apie 60 rublių.

Kreditą gauti sunku, o ir palūkanos šokiruoja – 20–25 proc. Vis dėlto rusai pasiryžę kentėti už deimančiuką Krymą.

Priešiškumo Rusijoje lietuvis nepatyrė. Net ir policininkai, kurie stabdė Rytį, nebuvo pikti.

"Viename poste tik pasiteiravo, kur važiuoju, apie motociklą, kitur – ar pavargęs?" – draugiškiems policininkams paprašius, R.Pilkauskas padovanojo lietuviškų euro centų monetų.

Tiesa, netoli Rostovo jis net 40 km/val. viršijo greitį. Autostradoje galėjo važiuoti 110 km/val. greičiu, bet lenkdamas vilkiką nepastebėjo greitį ribojančio ženklo "70".

Autostrados viduryje yra postas su radaru, iš kur tolėliau stovintiems policininkams garsiai per mikrofoną praneša apie transporto priemones, kurias reikia stabdyti.

"Sužinojęs, kad pražioplinau ženklą, užsiėmiau už galvos, – neslėpė Rytis. – Policininkas pažiūrėjo asmens dokumentą ir išvydęs, kad lietuvis, pasiteiravo, iš kur atvykęs ir kur važiuoju, ar labai pavargau. Nesakęs nė vieno blogo žodžio, net nenubaudęs už pažeistą greitį, patarė atidžiau sekti ženklus ir palinkėjo gero kelio."

Benzinas pigus

Per septyniolika dienų lietuvis motociklu nuvažiavo 9 351 km, išleido 574 eurus.

Litras benzino Baltarusijoje – 0,70, Rusijoje – 0,53, Gruzijoje – 0,82, Armėnijoje – 0,72 euro.

Mėsiška rusiška sriuba ("salianka") – 1,6 euro (prieš sunkmetį Rusijoje buvo 2,5 euro, nes tie patys 100 rublių nuvertėjo), 1 kg bananų – apie 0,80 euro.