- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Garsus Švedijos politikas Carlas Bildtas (Karlas Biltas) sako, kad Baltijos šalys privalo dalytis pabėgėlių našta su Pietų Europa, jei pačios nori ateityje tikėtis solidarumo.
Interviu naujienų agentūrai BNS buvęs Švedijos premjeras ir užsienio reikalų ministras teigė šiuo metu nematantis Rusijos grėsmės Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pabrėžė, kad Vakarai turi tęsti spaudimą Maskvai ir ruoštis „neapibrėžtai ateičiai“.
C.Bildto teigimu, Baltijos kariniai ryšiai su Šiaurės šalimis turi stiprėti, tačiau jie neprilygs NATO saugumo garantijoms. Politikas sakė, kad nauja saugumo aplinka gali atvesti prie Švedijos narystės NATO, tačiau tai būtų ilgas procesas.
– Ar ES mūsų dienomis yra pajėgi atremti naujus iššūkius Rytuose ir Pietuose – konkrečiai, Rusiją ir džihadistus?
- Ji turi būti pajėgi, ir manau, kad visos ES vyriausybės pripažįsta, kad tik veikdami kartu galime turėti bent kokią galimybę atremti šiuos skirtingus iššūkius.
– Ar Vakarai daro pakankamai, kad padėtų išspręsti Ukrainos krizę? Kas pastatyta ant kortos?
- Svarbiausia, kad ES ir JAV tvirtai laikosi savo principų ir išlaiko kursą. Mūsų reikalavimai Rusijai buvo labai aiškūs, ir jų nereikėtų nuvertinti arba išsižadėti. Jeigu taip nutiktų, per tolesnius metus galime sulaukti sunkių pasekmių.
Taip pat manau, kad turime daryti daugiau, teikdami palaikymą ir pagalbą Ukrainai. Tik labai nedaugelis Europos Sąjungos vyriausybių buvo pasirengusios suteikti bent kiek reikšmingesnę finansinę pagalbą, dėl to labai gaila.
– Ar manote, kad Rytų partnerystės programa tebėra gyvybinga?
- Taip, ir visuomet buvo aišku, kad tai yra procesas be apibrėžto galutinio rezultato. Tai yra judėjimas į priekį pagal šešių skirtingų šalių sąlygas, ir jos, be abejo, yra skirtingos. Rytų partnerystė yra labai svarbi kaip aiškus ženklas, kad mes nesusilpninsime savo ryšių su tomis valstybėmis, nerimaudami dėl Rusijos.
– Ar įžvelgiate realią grėsmę, kad po Ukrainos Rusija gali mėginti destabilizuoti Baltijos šalis?
- Šiuo metu to neįžvelgiu. Ateitis visuomet neapibrėžta, bet manau, kad visoms trims šalims svarbus apsaugoti ir plėtoti savo socialinę ir politinę sanglaudą, tuo pačiu stiprinant ryšius su NATO ir kitais draugais.
– Ar Šiaurės ir Baltijos šalys galėtų padidinti bendradarbiavimą gynybos srityje? Kaip tai galėtų būti vykdoma?
- Taip, tai įmanoma ir reikėtų daryti, bet svarbiausia Baltijos šalių gynybos dalis, be abejo, yra NATO ir JAV įsipareigojimai. To niekada negalėtų atstoti jokios Šiaurės šalių pastangos.
– Ar ši nauja saugumo padėtis gali vesti į Švedijos tapimą NATO nare?
- Taip, gali – nors tokiam procesui reikėtų laiko. Šiuo metu tiesiog nėra vidaus politikos prielaidų tokiam žingsniui. Žinoma, tai galėtų įvykti tik glaudžiai koordinuojant veiksmus su Suomija.
– Kokių politinių padarinių gali sukelti naftos pigimas ir su tuo susijusios Rusijos ekonomikos problemos?
- Akivaizdu, kad tai milžiniškas iššūkis Rusijai, dar labiau spaudžiantis imtis ekonomikos reformų. Tokia būtinybė egzistavo ir anksčiau, o nesiėmus reformų šalis tikriausiai įžengs į naują ekonomikos stagnacijos laikotarpį.
– Kokius žingsnius reikia atlikti, kad būtų suvaldyta migrantų krizė? Ar manote, kad Baltijos šalys ir kitos Vidurio bei Rytų Europos valstybės daro pakankamai, dalydamosi našta su Pietų Europa?
- Ne, mes turime daryti daugiau. Ir manau, kad privalome būti pasirengę pasidalyti našta. Baltijos šalys turėtų suvokti, kad ateityje gali susiklostyti situacijų, kai joms teks prašyti Pietų Europos šalių solidarumo – tuomet gali būti prisiminta, kaip jos reagavo į padėtį mūsų dienomis.
– Ar dabar matote kelią iš Graikijos krizės? Ar tai gali sukelti platesnių padarinių visoje Europoje?
- Graikijos krizė visų pirma yra Graikijos krizė, ir tikiuosi, kad ji nesukels didesnio, europinio masto padarinių.
– Ar manote, kad minėti iššūkiai ir populistinių nacionalistinių nuotaikų stiprėjimas kelia pavojų Europos vienybei? Ar tai ves į glaudesnę ES integraciją, ar į dezintegraciją?
- Šiuo metu daugelis kalba apie fragmentacijos grėsmes. Tokia rizika egzistuoja, bet būčiau labiau linkęs manyti, kad tokios situacijos paskatins ES vyriausybes susitelkti bendroms pastangoms – dėl paprastos priežasties, kad tiesiog nėra jokios kitos realios alternatyvos sprendžiant įvairius iššūkius, su kuriais dabar susiduriame.
– Jūs tvirtai palaikote ES ir JAV laisvosios prekybos sutartį. Ar tikite, kad sutarties šalininkai sugebės įveikti platų priešiškumą? Ką tokia sutartis galėtų atnešti Europai politine ir ekonomine prasme?
- Jos nesėkmė būtų didžiausio masto nesėkmė, ir tai susilpnintų svarbius transatlantinius ryšius. Jos sėkmė atneštų ekonominių privalumų, ypač mažoms ir vidutinio dydžio bendrovėms. Na, o tai reikštų naujas darbo vietas visoje Europoje.
----------
C.Bildtas 1991-1994 metais vadovavo Švedijos vyriausybei, o 2006-2014 metais ėjo užsienio reikalų ministro pareigas. Jis buvo vienas iš Europos Sąjungos Rytų politikos architektų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Latvijos valdžia paragino gyventojus savo rūsius paversti slėptuvėmis nuo oro antskrydžių7
Latvijos valdžia paragino gyventojus pasinaudoti kasmetine tradicine „Didžiojo švarinimosi diena“ ir savo rūsius paversti oro antskrydžių slėptuvėmis, nes daugelis šalies gyventojų baiminasi, kad jie gali tapti kitu Rusijos ta...
-
D. Tuskas: viena iš Rusijos raketų nukrito 15 kilometrų nuo Lenkijos sienos
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pranešė, kad viena iš Rusijos raketų, paleistų šeštadienio naktį per masinį agresorės smūgį Ukrainai, nukrito už 15 kilometrų nuo Lenkijos sienos. ...
-
TOK vadovas: Paryžiaus olimpiados atidarymo ceremonija Senos upėje taps simboliu1
Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas (Tomas Bachas) pažadėjo, kad Paryžiaus olimpiados atidarymo ceremonija Senos upėje bus nepamirštama, nors esama susirūpinimo tokio renginio po atviru dangumi saugumu. ...
-
Bakingamo rūmai įvardijo, kada karalius sugrįš į darbus1
Britų karalius Charlesas III (Karolis III) po trijų mėnesių pertraukos, kai gydėsi vėžį, nuo kitos savaitės vėl imsis kai kurių viešų pareigų, penktadienį paskelbė Bakingamo rūmai. ...
-
D. Trumpo kandidatė į viceprezidentus papasakojo, kad nušovė savo šunį ir nugalabijo ožį1
Pietų Dakotos gubernatorė respublikonė Kristi Noem parašė knygą, kuri iš dalies yra autobiografija, iš dalies – ataka prieš demokratus, o iš dalies – jos politinės platformos išdėstymas. ...
-
Turkų pareigūnas: gegužės 9-ąją numatytas R. T. Erdogano susitikimas su J. Bidenu atidėtas
Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) susitikimas su JAV kolega Joe Bidenu (Džo Baidenu) buvo atidėtas, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė turkų pareigūnas. ...
-
Ispanija teigia siųsianti „Patriot“ oro gynybos sistemas Ukrainai
Ispanų gynybos ministrė Margarita Robles penktadienį pareiškė, kad Ispanija nusiųs JAV gamybos priešraketinės gynybos sistemų „Patriot“ Ukrainai, kuri paprašė daugiau karinės įrangos, kad galėtų atremti Rusijos atak...
-
Vyriausybė: Londone dėl „piktybinės veiklos JK žemėje“ iškviestas Rusijos ambasadorius3
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų biuras penktadienį iškvietė Rusijos ambasadorių Londone, kad šis pasiaiškintų dėl kaltinimų, neva Maskva „suorganizavo piktybinę veiklą JK žemėje“, po to, kai vos prieš...
-
Karalius Karolis, nors tebegydomas nuo vėžio, po truputį vėl grįžta į savo pareigas4
Britų valstybės vadovas karalius Karolis III kitą savaitę ketina po truputį grįžti į viešąsias pareigas, nes gydytojai pareiškė, kad jo vėžio gydymo pažanga juos „labai nudžiugino“. ...
-
R. T. Erdoganas tikisi, kad naujasis NATO vadovas imsis spręsti Turkijos terorizmo problemas2
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, penktadienį susitikęs su pagrindiniu kandidatu į NATO generalinio sekretoriaus pareigas, pareiškė, kad tikisi, jog būsimasis Aljanso vadovas teiks pirmenybę su terorizmu susijusioms Turkijos problem...