Finansų rinkos penktadienį jau davė suprasti, kas laukia penktos pagal dydį pasaulyje ekonomikos: svaro kursas JAV dolerio atžvilgiu smuko iki žemiausio lygio nuo 1985 metų.

Šalies pasitraukimo iš Bendrijos, vadinamojo „Brexit“, priešininkai ilgai aiškino apie ekonomines tokio žingsnio pasekmes, tačiau, rodos, nesugebėjo įtikinti savo tautiečių. Todėl dabar šalis turi ruoštis rimtiems pokyčiams.

Trumpuoju laikotarpiu Londoną ir visą šalį veikiausiai apims finansų krizė. Didžiulė politinė nežinomybė, susijusi su JK pasitraukimu, turės įtakos šalies ekonomikai vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, perspėjo ekspertai.

Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Davido Camerono konservatorių vyriausybė prieš ketvirtadienį įvykusį referendumą perspėjo, kad šalies derybos dėl išstojimo ir naujų tarptautinių prekybos sutarčių gali užtrukti dagiau nei dešimt metų.

Vyriausybės ataskaitoje sakoma, kad Britanijos laukia „ilgas nežinomybės laikotarpis“, kuris gali trukti dešimtmetį. Tai turės rimtų pasekmių Britanijos įmonėms, prekybai ir investicijoms.

Pasaulio prekybos organizacija anksčiau perspėjo, kad po išstojimo Britanijos eksportuotojai gali susidurti su papildomais muitais, kurių vertė sieks 5,6 mlrd. svarų (7,2 mlrd. eurų).

Ar papildomi muitai nebus taikomi Britanijai pereinamuoju laikotarpiu išlieka neaišku. O Britanijos bankininkystės ir automobilių gamybos sektoriai aiškiai davė suprasti, kad po išstojimo teks perkelti darbo vietas į užsienį.

„Ne viena stambi kompanija sakė, kad naudojasi JK kaip vartais į Europą. Ir ne viena kompanija sakė, kad perkels savo būstinę „Brexit“. Perkels iš Londono į kitus finansų centrus žemyninėje Europoje“, – sakė nepriklausomo Ekonomikos ir verslo tyrimų centro atstovas Scottas Corfe'as (Skotas Korfas).

Poveikis imigracijai

Po britų sprendimo palikti ES su imigracija susijusi padėtis taip pat keisis, nes į Britaniją iš ES dirbti atvažiuos žmonių, kas taip pat turės įtakos JK ekonomikos augimui.

Tarptautinis valiutos fondas praėjusią savaitę perspėjo, kad „nors yra labai daug netikrumo, susijusio su tiksliomis ekonominėmis pasitraukimo iš ES pasekmėmis, jos, tikėtina, bus neigiamos ir žymios“.

Fondas prognozuoja, kad blogiausiu atveju Britanijoje kitąmet kils recesija, o bendrasis vidaus produktas (BVP) iki 2019 metų smuks 5,6 proc. Taip pat nedarbo lygis padidės nuo dabar esamų 5 proc. iki daugiau nei 6 proc.

Ekspertai taip pat perspėjo, kad gali sumažėti Britanijos biudžeto mokestinės pajamos,o taip pat šalis rizikuoja netekti aukščiausio AAA skolinimosi reitingo.

Smuko svaro kursas

Didžiosios Britanijos svaro kursas smuko iki 31 metų žemumų, krito akcijų ir naftos kainos po to, kai negalutiniai duomenys parodė, kad britai nubalsavo už išstojimą iš Europos Sąjungos.

Svaro kursas JAV dolerio atžvilgiu smuko daugiau nei 9 proc. iki 1,3305 JAV dolerio – mažiausio lygio nuo 1985 metų, o JAV dolerio kursas jenos atžvilgiu pirmą kartą per daugiau nei pustrečių metų smuko žemiau 100 jenų ribos, nes investuotojai skuba investuoti į saugius aktyvus.

Artėjant britų referendumui, beveik visi ekspertai perspėjo, kad Jungtinei Karalystei nubalsavus už išstojimą iš Europos Sąjungos, pasaulinės rinkos smuks. Ir baisiausias scenarijus ima materializuotis, BBC ir kitiems transliuotojams skelbiant, kad laimėjo išstojimo šalininkai.

JAV dolerio kursas jenos atžvilgiu vienu metu buvo smuktelėję iki 99,02 jenos. Žemiau šimto jenų ribos jis sumažėjo pirmą kartą nuo 2013 metų lapkričio. Tačiau vėliau dolerio kursas vėl pakilo. Jena yra laikoma saugia investicija ir rinkos dalyviai ją renkasi rinkoms sudėtingais laikais.

Japonijos finansų ministras Taro Aso (Taras Asas) penktadienį rengs skubią spaudos konferenciją. Jis anksčiau sakė, kad šalies vyriausybė akylai stebės JAV dolerio ir jenos kurso santykį ir imsis atitinkamų priemonių, jeigu jena per daug pabrangs, kas leidžia manyti, kad Japonijos vyriausybę gali atlikti intervenciją į valiutų rinką.

Nepriklausomybė diena

Britų referendumo rezultatas – visiškai priešingi, nei buvo tikėtasi. Kalbėta, jog Britanijos išstojimo, vadinamojo „Brexit“, šalininkų ir priešininkų stovyklos agitacinio laikotarpio metu bus apylygės, tačiau laimės priešininkai. O lažybų tarpininkai skelbė, jog yra 90 proc. tikimybė, kad laimės pasisakantieji už tolesnę šalies narystę Europos Sąjungoje.

Tačiau paskelbus šokiruojančius negalutinius rezultatus, rinkos smuko žemyn.

Tokijo vertybinių popierių biržos indeksas „Nikkei 225“ smuko daugiau nei 8 proc., akcijos pinga ir Australijoje, Kinijoje, Indonezijoje, Honkonge. Pastarojo biržoje britų bankų HSBC ir „Standard Chartered“ akcijos atpigo daugiau nei 10 proc.

Savo ruožtu prieš Europos Sąjungą pasisakančios Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) lyderis Nigelas Farage'as (Naidželas Faridžas) ankstybą penktadienio rytą pareiškė, kad išaušo šalies „nepriklausomybės diena“.

Ekspertai perspėja, kad dėl vadinamojo „Brexit“ smukusios naftos ir akcijų rinkos kelia didžiulę grėsmę pasaulio ekonomikai.

Imsis „visų būtinų priemonių“

Didžiosios Britanijos centrinis bankas – Anglijos bankas“ ketina imtis „visų būtinų priemonių“ užtikrinti monetarinį ir finansinį stabilumą po to, kai šalis nubalsavo už išstojimą iš Europos Sąjungos, penktadienį pranešė bankas.

„Anglijos bankas atidžiai stebi situaciją“, – trumpame pareiškime sakė bankas.

„Bankas parengė išsamius planus nenumatytiems atvejams ir glaudžiai bendradarbiauja su Iždu, kitomis šalies institucijomis bei užsienio šalių centriniais bankais. Anglijos bankas imsis visų būtinų priemonių, kad įvykdytų savo pareigą užtikrinti monetarinį ir finansinė stabilumą“, – teigiama banko pareiškime.

Ketvirtadienį įvykusiame referendume dėl Britanijos ateities Europos Sąjungoje 51,9 proc. šalies gyventojų balsavo už išstojimą, o 48,1 proc. pasisakė už tolesnę šalies narystę Bendrijoje.

Neigiamos pasekmės rinkoms

Didžiojo septyneto šalių finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai perspėjo, kad Didžiosios Britanijos sprendimas išstoti iš Europos Sąjungos gali turėti „neigiamų pasekmių“ po to, kai svaro kursas JAV dolerio atžvilgiu smuko iki žemiausio lygio per 30 metų, o akcijų rinkose kilo sumaištis.

„Mes manome, kad perteklinis svyravimas ir nežaboti valiutų kursų judėjimai gali turėti neigiamų pasekmių ekonominiam ir finansiniam stabilumui, – teigiama G7 šalių atstovų bendrame pareiškime. – G7 centriniai bankai ėmėsi priemonių užtikrinti adekvatų likvidumą ir paremti rinkų funkcionavimą. Esame pasirengę panaudoti nusistovėjusius likvidumo instrumentus.“

Pareiškime taip pat nurodoma, kad Jungtinės Karalystės „ekonomikos ir finansų sektorius išlieka atsparus, ir esame įsitikinę, kad JK valdžia yra pasirengusi susitvarkyti su referendumo pasekmėmis“.