Bosnijos serbai balsavo už abejotinos nacionalinės šventės išsaugojimą

Sekmadienį vykęs referendumas, kurį organizavo vieno iš dviejų Bosniją ir Hercogoviną sudarančių politinių darinių – Serbų Respublikos – vietos vyriausybė, buvo surengtas nepaisant Bosnijos konstitucinio teismo sprendimo, JAV ir ES nepritarimo bei Serbų Respublikos didžiosios sąjungininkės Serbijos abejonių.

Referendumo dalyviai turėjo nuspręsti, ar Bosnijos serbai sausio 9 d. minės savo „nacionalinę šventę“.

1992 metų sausio 9-ąją Bosnijos serbai paskelbė įkuriantys „Serbijos žmonių respubliką“, duodami pradžią po trijų mėnesių prasidėjusiam 1992-1995 metų pilietiniam karui.

Bosnijos konstitucinis teismas atšaukė referendumą ir paskelbė, kad tokia nacionalinė šventė diskriminuotų musulmonus bosnius ir katalikus kroatus, nes jos data sutampa su Serbijos krikščionių ortodoksų religine švente.

Pasak referendumo organizatorių, pirminiai balsavimo rezultatai rodo, kad 99,81 procentų Serbų Respublikos rinkėjų pritarė šventės išsaugojimui. Referendume dalyvavo 55,7 proc. balsavimo teisę turinčių rinkėjų, nors dauguma Serbų Respublikoje gyvenančių ne serbų tautybės gyventojų balsavimą boikotavo.

Per 1992-1995 metų karą, per kurį žuvo 100 tūkst. žmonių ir pusė šalies gyventojų virto pabėgėliais, persekiojami bosniai ir kroatai buvo beveik visiškai išstumti iš serbų daugumos teritorijos.

Remiantis Deitono taikos susitarimu, kuris nutraukė Bosnijos karą, šalis buvo padalinta į du pusiau nepriklausomus darinius – Serbų Respubliką bei Musulmonų ir kroatų federaciją.

Po karo sugrįžę bosniai ir kroatai sausio 9-ąją prisimena kaip savo ištrėmimo dieną, tuo tarpu Serbų Respublika dalyvauja religinėse apeigose, leisdami suprasti, kad šis regionas tebėra skirtas tik serbams.

Referendumą organizavęs Bosnijos serbų lyderis Miloradas Dodikas vėlų sekmadienio vakarą džiaugėsi savo pergale karo laikų Serbų Respublikos sostinėje Palė, kurioje ta proga griaudėjo fejerverkai ir plevėsavo serbų vėliavos.

„Didžiuojuosi... visais, kurie šiandien balsavo. Ir turiu pasakyti – gėda visiems serbams, kurie nepasirodė šiame referendume“, – sakė jis susibūrime, leisdamas suprasti, kad tikėjosi didesnio rinkėjų aktyvumo.

Serbų Respublikos opozicinės partijos sako, kad M.Dodikas sąmoningai surengė referendumą likus savaitei iki vietos rinkimų, taip siekdamas pakurstyti rinkėjų nacionalistines nuotaikas ir nukreipti jų dėmesį nuo korupcijos ir skurdo.