Britams dirbant iš namų verkia tik užkandinių šeimininkai

Dauguma britų nori tęsti darbą namuose net ir po pandemijos. Politikai ir asociacijos bijo miestų centrų ištuštėjimo ir atleidimų. Vis dėlto šaknis įleidžianti darbo iš namų tradicija turi ir savų privalumų.

Britai – atsargūs

Baigiantis vasarai vos 300 iš 10 tūkst. didžiausios pasaulyje rinkodaros ir viešųjų ryšių agentūros WPP Didžiojoje Britanijoje gyvenančių darbuotojų dirbo bendrovės biuruose. Likusieji 97 proc. kantriai laukė atskiro pranešimo, po kurio, prognozuota, darbas dar ilgai negrįš į įprastas erdves. Bendrovėje stengiamasi nerizikuoti reklamuotojų, analitikų ir komunikacijos ekspertų sveikata, kuri tiesiogiai susijusi su įsipareigojimais užsakovams.

Tuo pat metu, pvz., Vokietijoje esančiuose kompanijos biuruose situacija buvo šiek tiek šviesesnė. Rugpjūčio pabaigoje į biurus buvo sugrįžę 17 proc. WPP darbuotojų. JAV, kur koronaviruso epidemija įsismarkavo dar labiau, iš namų dirbo net 99 proc. kompanijos narių. Žiniasklaida citavo Londone dirbantį kompanijos generalinį direktorių Marką Readą, patenkintą susitarimu ir gyrusį "didžiulį kūrybiškumą, judrumą ir bendruomeniškumą, kuriuo palaikėme savo klientus šiais sunkiais laikais".

Ypač nukentėjo filialai centrinėje Londono dalyje, paprastai nešdavę didžiausią pelną, o vidutiniai pardavimai šalyje yra 60 proc. mažesni nei praėjusiais metais.

JAV banko "Morgan Stanley" atliktas tyrimas atskleidė, kad britai, gerokai susivėlinę imtis griežtų karantino priemonių, dėl to skaudžiai nukentėję per pirmąją epidemijos bangą, ypač atsargiai vertina galimybę grįžti į įprastas darbo erdves. Pvz., net liepos pabaigoje, kai antroji banga atrodė tik tolima galimybė, o Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje jau trys ketvirtadaliai, Prancūzijoje – net 83 proc. biurų darbuotojų buvo grįžę į įprastas darbo erdves, biuruose dirbo tik trečdalis britų.

Tai, kas atsitiko su WPP, byloja apie naują popandeminę tendenciją: dėl griežtų karantino apribojimų į namus persikraustė ir į biurus, nė nelaukdamos antrosios pandemijos bangos, neskubėjo grįžti ištisos advokatų kontoros, bankų skyriai, turto valdytojai.

Domino efektas

Kaip operatyvi reakcija į pandemiją atsiradusi ir vis labiau įsigalinti masinė darbo iš namų tradicija ne visiems atrodo ideali, kad ir laikina, išeitis. Tarp nuogąstaujančiųjų – ir Didžiosios Britanijos vyriausybė.

Nerimaujama, kad laikotarpis, kol britai išdrįs grįžti į įprastas darbo vietas biuruose, bus pražūtingas verslo kvartalams – ten įsikūrusios kavinės, restoranai, barai, mažmenininkai ir paslaugų teikėjai bus priversti bankrutuoti.

Nuogąstaujama ne be pagrindo. Anot britų pramonės konfederacijos vykdančiosios direktorės Carolyn Fairbairn, kai kurie šalies verslo kvartalai, kuriuose įprastai šurmuliuoja žmonės, tarsi išmirę, o vietos verslas apie nuostolius jau ne tik kalba, bet ir juos patiria.

Žinomas užkandžių tinklas "Pret A Manger" nelaukdamas rugsėjo paskelbė atsisakantis 2 890 darbuotojų – beveik trečdalio. Sprendimas – priverstinis. Jei 400 visoje šalyje išsibarsčiusių filialų iki pandemijos dirbo tarsi per vieną nesibaigiančią pietų pertrauką, aprūpindamas artimiausių biurų tarnautojus kava, salotomis ir sumuštiniais, net ir atšaukus griežtus karantino apribojimus ištisas savaites čia užsukdavo vos vienas kitas klientas.

"Esu skaudžiai nusivylęs, kad turime prarasti tiek daug kolegų, – komentuodamas atleidimo bangą atsakė generalinis direktorius Pano Christou. – Net jei dabar regime stabilų, bet lėtą atsigavimą, pandemija išnaikino beveik dešimtmetį skaičiavusį "Pret A Manger" augimą." Ypač nukentėjo filialai centrinėje Londono dalyje, paprastai nešdavę didžiausią pelną, o vidutiniai pardavimai šalyje yra 60 proc. mažesni nei praėjusiais metais.

Tūkstančiais darbuotojų atsisakė ir prie transporto mazgų esančios užkandinės, privačios parduotuvės. Traukinių stotyse, oro uostuose paslaugas teikiančios "Caffè Ritazza" ir "Upper Crust" dar liepą paskelbė naikinančios 5 tūkst. darbo vietų: nėra reisų, nėra keleivių, nėra į užkandžius rankas tiesiančių alkanų rankų. 200 darbuotojų atsisako ir biurų darbuotojų bei prekybos kvartalų lankytojų pamėgtas tinklas "Le Pain Quotidien".

Naujos tradicijos

Norėdama padrąsinti britus sugrįžti į biurus, Vyriausybė ėmėsi informacinės kampanijos. Per vietinę ir nacionalinę žiniasklaidą kreiptasi į samdomus darbuotojus, drąsinti darbdaviai, esą padėtis ne tokia jau grėsminga. Publikuoti ir patarimai kaip apsaugoti darbuotojus.

Vyriausybė pabrėžė, kad prasidėjus mokslo metams – po ilgų penkis mėnesius trukusių priverstinių atostogų – esą išspręstas ir vaikų priežiūros klausimas. "Vėl saugu eiti į darbą, o jūsų darbdaviai ėmėsi priemonių, kaip darbo vietą apsaugoti nuo viruso plitimo", – drąsindamas į tautiečius rugpjūčio pabaigoje kreipėsi susisiekimo ministras Grantas Shappsas. Tiesa, jis pats su televizija "Sky News" kalbėjo iš namų, per "Zoom" programą.

Šis atsargumas, regis, buvo pranašingas. Įpusėjus rugsėjui, šalyje buvo užfiksuotas nerimą keliantis užsikrėtimų koronavirusu skaičius. Pirmadienį aukšto rango medikai perspėjo, kad JK per kelias savaites mirčių skaičius gali išaugti eksponentiškai, jei nebus imtasi veiksmų, todėl jau antradienį premjeras Borisas Johnsonas buvo priverstas paskelbti naujų viešojo gyvenimo apribojimų. Tarp jų – rekomendacija dirbti iš namų, nuo ketvirtadienio įvestas nurodymas aludėms, barams, restoranams ir kitoms paslaugų sektoriaus įstaigoms dirbti ne ilgiau kaip iki 22 val.

Naujosios rekomendacijos verslui nebesukėlė šoko. Įkandin bankų ir advokatų kontorų, net ir pramonės kompanijos, kurios paprastai labai atsargiai vertindavo galimybę dirbti iš namų, jau po pirmosios karantino bangos demonstravo ypatingą lankstumą.

Dirbdami iš namų darbuotojai per metus galėtų 297 valandas skirti kitai veiklai.

Advokatų kontoros "Linklaters", "DLA Piper", "Baker McKenzie" vasarą paskelbė leisiančios darbuotojams pusę darbo laiko dirbti iš namų. Banko "NatWest" ir turto valdytojo "Standard Life Aberdeen" darbuotojai sužinojo, kad į savo biurus grįš ne anksčiau kitų metų pradžios.

Investicinė bendrovė "Schroders" apskritai leido namuose dirbti be jokių apribojimų. Tokio liberalaus požiūrio priežastis ir ta, kad pasikeitusios darbo sąlygos neturėjo neigiamos įtakos produktyvumui.

Perspektyva ir toliau dirbti iš namų labai masintų britų tarnautojus. Neseniai atliktas Kardifo ir Sautamptono universitetų tyrimas parodė, kad net 88 proc. britų, kurie per karantiną dirbo iš namų, norėtų net ir atslūgus pandemijai bent kartais turėti tokią galimybę. 47 proc. apklaustųjų mielai bent kartais ar apskritai visam laikui liktų dirbti iš namų.

Patogiau ir produktyviau?

Panašios tendencijos ir kitose šalyse. Pvz., Vokietijoje dėl pandemijos apribojimų biurai ištuštėjo kone trečdaliu.

Net Markas Zuckerbergas prisipažino iš namų dirbąs efektyviau, nei manė iki pandemijos. Jei taip, 2015 m. Kalifornijoje atidaryto įspūdingo 40 tūkst. kv. m "Facebook" komplekso su keliais tūkstančiais darbo vietų ir parkeliu ant stogo stogo laukia ne itin kokia perspektyva. Jis pats sakė manąs, kad po dešimtmečio bent pusė darbuotojų veiklą tęs iš namų.

Vokietijos draudimo bendrovės DAK tyrimas atskleidė, kad darbuotojų, kurie niekada nejaučia ar retai jaučia stresą, dalis išaugo nuo 48 iki 57 proc. Daugiau nei pusė apklaustųjų (56 proc.) sakė namuose esantys dar produktyvesni nei biure. Du trečdaliai teigė, kad taip gali geriau derinti darbą ir šeimos reikalus. Beveik 77 proc. tikina, kad norėtų dirbti namuose ilgiau nei pandemija – bent iš dalies.

Skaitydami šias eilutes turbūt ne vienas lietuvis pagalvos, kad tokių britų norų priežastis – galimybė dirbti dėvint pižamą ar įsirengti namų biurą savo kieme, kad ir po šykščia britų saule. Tačiau žymia dalimi darbo iš namų populiarumas tėra antrosios bangos baimės padarinys ir galimybė sutaupyti laiko.

Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, britai, kurių 12 proc. dirba daugiau nei 50 valandų per savaitę, laisvalaikiui, poilsiui ar miegui ir iki pandemijos galėjo skirti beveik valandą per dieną mažiau nei kitų Europos šalių darbuotojai. Priežastis paprasta: laiką pasisavina kelionės į darbą, o ypač – iš jo. Skaičiuojama, kad, gyvenant populiariame Londono rajone, kasdien kelyje sugaištama apie 80 minučių, t.y. aštuoniomis minutėmis daugiau nei analogiškame Niujorko rajone.

Per ateinančius 5–7 metus namo greičiausiai persikels nuo trijų iki penkių milijonų darbuotojų.

Profesinių sąjungų organizacijos "Trades Union Congress" teigimu, dirbdami iš namų darbuotojai per metus galėtų 297 valandas skirti kitai veiklai.

Nauda darbdaviams

"Bain & Company" vadovas Vokietijoje Walteris Sinnas daro prielaidą, kad šioje šalyje netrukus nebereikės 20–30 proc. įprastų darbo vietų biuruose. Per ateinančius 5–7 metus namo greičiausiai persikels nuo trijų iki penkių milijonų darbuotojų.

"Esame įsitikinę, kad pandemija pakeis mūsų darbo būdą visiems laikams", – "Welt am Sonntag" citavo energijos kompanijos "Eon" atstovą. "Namų biurų populiarumas tikrai augs, nes visi vadovai turėjo geros patirties dabartinėje situacijoje", – antrina ir RWE. O "Volkswagen" netgi turi konkrečių lūkesčių: jei iki šiol namuose dirbo apie 20 proc. visų darbuotojų, tikimasi, kad ilgainiui šis skaičius išaugs iki 30 proc.

Situacija naudinga abiems pusėms: darbdaviai sutaupo išlaidų patalpų nuomai. Žiniasklaidos teigimu, "Deutsche Bank" vadovas Christianas Sewingas dar gegužę per visuotinį susirinkimą retoriškai paklausė: jei 60 proc. kolegų visame pasaulyje dirba ne biure, tačiau tai netrukdo aptarnauti klientų, ar nevertėtų suteikti darbuotojams daugiau lankstumo dirbti namuose, jei jie to nori? O jei taip, ar vis tiek reikia tiek daug biurų brangiuose didmiesčiuose?

Rolandas Haslehneris iš strateginių konsultacijų "Boston Consulting" prognozuoja, kad biurams tinkančių patalpų paklausa sumažės 15 proc.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių