Išbandymas evoliucijos teorija

Religingi žmonės džiūgavo ir sveikino naująjį Tenesio valstijos valdžios žingsnį, tačiau, kaip tais laikais puikiai parodė prohibicijos reikalai, įstatymo priėmimas dar anaiptol nereiškė, kad jo kas nors laikysis, o ir jauna (tuo metu), Amerikietiškųjų pilietinių laisvių sąjunga (angl. „American Civil Liberties Union“) praminta organizacija, tuojau pat ėmė galąsti savo dantis bei nagus.

Fundamentaliam politiniam ir teologiniam konfliktui susidariusi palanki terpė jau priminė naujos animacinio serialo „Simpsonai“ („The Simpsons“) serijos scenarijų, tačiau groteskišku farsu atsiduodančią situaciją dar labiau komplikavo ta pati Tenesio valstijos valdžia, mat, ji ragino pedagogus biologijos dėstyme naudoti George’o Williamo Hunterio (1863–1948) veikalą „Civilinė biologija“ („Civic Biology: Presented in Problems“).

Jame buvo proteguojamas teigiamas požiūris į eugeniką (teorijos, teigiančios, kad žmonių genofondo kokybę galima pagerinti sąmoningai utilizuojant ar sterilizuojant „prastų genų“ savininkus), rasinę segregaciją ir... evoliucijos teorijas.

Ar tai reiškė, kad Tenesio valstijos valdžia pati sąmoningai skatino pedagogus nusikalsti?

Likimas lėmė, kad patikrinti naujojo įstatymo „tvarumą“ teko jaunam, pavaduojančiam pedagogui Johnui Thomasui Scopesui (1900–1970).

„Jūs pažeidėte įstatymą“

Anot vienos versijos, jis ir pats neprisiminė dėstęs evoliucijos teoriją vaikams, tačiau vieną dieną jį į susitikimą Robinsono vaistinėje Tenesio valstijos mieste Deitone (angl. Robinson’s Drugstore) pasikvietė jaunas verslininkas (metalurgijos atstovas) George’as Washingtonas Rappleyea (1894–1966).

„Johnai, mes ginčijomės ir aš pasakiau, kad niekas negali pasakoti apie biologiją, nepapasakodamas apie evoliuciją“, – anot J. T. Scopeso memuarų „Audros sūkuryje“ („Center of the Storm“, 1967) per susitikimą pasakęs G. W. Rappleyea.

Legenda: advokatas C. Darrow – legendinis JAV teisininkas, garsėjęs ne tik pasiekimais teismo salėje, bet ir įtaigumu, oratoriaus gebėjimais, kuris nevengė kontroversiškų bylų. / Scanpix nuotr.

Netoliese lyg tyčia gulėjusi „Civilinės biologijos“ kopija, ir verslininkas lyg sapne paklausęs pavaduojančio pedagogo, ar šis iš jos dėstęs?

J. T. Scopesas atsakė, kad taip, ir patvirtino G. W. Rappleyea tezę, teigiančią, kad negalima aiškinti apie biologiją, nepalietus evoliucijos temos.

„Tai reiškia, kad jūs pažeidėte įstatymą“, – gudriai pastebėjo vaistinės savininkas Frankas Earle’as Robinsonas (1881–1957).

Būsimajame teismo procese, kurį sąmoningai siekė išprovokuoti G. W. Rappleyea ir kiti naujojo įstatymo šalininkus politiškai pažeminti norėję „sąmokslininkai“, jaunojo pedagogo nekaltumo įrodymas arba jo kaltės paneigimas buvo trečiaeilis reikalas.

Vaistinėje susitelkę suokalbininkai nuo pat pradžių ruošėsi visuomenei pateikti šią bataliją kaip ideologinį dviejų fundamentalių jėgų susidūrimą, mat, anot jų, svarbiausia buvo suduoti skaudų smūgį kvailam įstatymui ir visiškai diskredituoti tam tikras politines jėgas (o ir kilęs šurmulys bei viešumas Daitono Tenesyje miestui praktiniu požiūriu turėtų išeiti į naudą).

Išskirtinis žiniasklaidos dėmesys

Žiniasklaidos dėmesys nuo pat pradžių šiam precedentui buvo išties didelis, o anot vienos legendos, J. T. Scopeso ir Tenesio valstijos kova buvusi bene pirmuoju JAV teismo procesu, kurį transliavęs nacionalinis radijas.

Sugebėjimai: Beždžionių byla buvo viena žymiausių C. Darrow bylų, tačiau ne vienintelė ir pirmoji. 1924 m. jis gynė du jaunuolius, kurie vedini „filosofinių“ paskatų nusprendė įvykdyti „tobulą nusikaltimą“ – pagrobti paauglį, jį nužudyti ir pabandyti išsisukti. Jiems grėsė mirties bausmė, tačiau advokato dėka jie buvo nubausti įkalinimu iki gyvos galvos. Pasakojama, kad nuo mirties bausmės advokatas išsuko bene visus (apie 50) savo klientus. / Scanpix nuotr.

Pasakojama, kad artėjant didžiajai batalijų dienai (1925 m. liepos 10-ąją), į teismo salę rinkosi minios smalsuolių (daliai jų teko stovėti), o nuotaika mieste labiau priminė pasiruošimą cirko vaidinimui ar miesto šventei, nei rimtai kontroversišką klausimą nagrinėjančiai teisinei dramai.

Miesto gatvės esą tomis dienomis puoštos plakatais, o savo prekybos vietas įsirengę cinikai vis stengėsi atsiriekti iš kilusio šurmulio dar savąją liūto dalį.

Verslininkai vis gundė praeivius įsigyti limonado, o, kad maža nepasirodytų, kažkokie pokštininkai dar atvežė ir šimpanzes, esą turėjusias liudyti kaltinamojo naudai.

Pasižiūrėti „vaidinimo“ teismo salėje minios smalsuolių susirinko ne šiaip sau, mat, abi kovojančios pusės laukiančiam mūšiui jau buvo pasitelkusios bene pačią sunkiausią, kokią tik tuo metu buvo galima rasti, teisinę bei politinę „artileriją“.

Svarbiausiu tradicinių ir „tikrųjų“ vertybių gynėju, turėjusiu pasmerkti nusidėjėlį, tapo triskart JAV prezidentu tapti bandęs (1896, 1900 ir 1908 m. rikimuose) Demokratų partijos atstovas, aršus prohibicijos rėmėjas ir evoliucijos teorijų priešininkas Williamas Jenningsas Bryanas (1860–1925).