Tačiau Europos Komisijos planus pirmiausia reikėtų peržiūrėti, artėjant ketvirtadienį Vienoje vyksiančiam kasmetiniam Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ministrų tarybos susitikimui sakė J. Wadephulas.

„Tai, savaime suprantama, yra nežinoma teisinė sritis“, – sakė J. Wadephulas, tuo pačiu pridurdamas, kad Berlynas „siekia aiškaus politinio tikslo – pasistengti, kad šį turtą būtų galima naudoti“, nes Ukrainai reikalinga finansinė parama, o Rusija turės atsakyti už savo karą.

Ministras paaiškino, kad Berlynas artimai konsultuojasi su visomis ES valstybėmis narėmis, „kad iki Kalėdų Europos Vadovų Taryboje būtų pasiekta vaisingų rezultatų“.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen tikisi, kad kitame aukščiausio lygio susitikime, kuris vyks gruodžio 18–19 d., ES lyderiai susitars dėl bloke įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainai padėti.

ES pareigūnų teigimu, Komisija siekia atblokuoti Belgijoje, Vokietijoje ir kitose valstybėse narėse įšaldytas Rusijos lėšas, kad Kijevui būtų suteikta iki 210 mlrd. eurų paskola reparacijoms.

Vokietija iki šiol neatskleidė, kiek Rusijos centrinio banko lėšų yra laikoma šalyje, tačiau pranešė, kad dėl invazijos į Ukrainą įšaldyto Rusijos turto vertė siekia apie 3,5 mlrd. eurų.

Skaičiuojama, kad Belgijos finansų įstaigos „Euroclear“ valdomo Rusijos centrinio banko turto suma sudaro maždaug 185 mlrd. eurų.