„Palaipsniui atsiveria galimybių langas deryboms tarp Europos ir Rusijos“, – trečiadienį naujienų agentūrai „dpa“ teigė šaltiniai Vokietijos vyriausybėje.
„Tačiau pastarųjų dienų įnirtingi mūšiai rodo, kad deryboms prasidėti greičiausiai prireiks mėnesių, o ne savaičių“, – pridūrė jie.
Pasak šaltinių, Ukrainos sąjungininkės Europoje šiuo metu svarsto, kas galėtų jų vardu vadovauti galimoms deryboms su Rusija.
„Tikėtina, kad Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė – grupė, žinoma kaip E3 – toliau atliks svarbų vaidmenį“, – teigė jie.
Praėjusiais metais E3 šalys dalyvavo pastangose užbaigti karą, vedė derybas su JAV ir Ukraina. Tačiau derybose tarp Rusijos ir Ukrainos tarpininkavo JAV, o europiečiai liko nuošalyje.
Visgi JAV vadovaujamos derybos taip pat įstrigo, nes Vašingtonas sutelkė dėmesį į Iraną.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio praėjusį mėnesį sakė, kad derybos tapo „begaliniu susitikimų ciklu, kuris niekur neveda“, ir pridūrė, kad bandyti užbaigti karą Ukrainoje gali ir kiti.
Europos pastangos priversti Rusiją sėsti prie derybų stalo ryškėja šalių vyriausybėms vis labiau nerimaujant, kad karas gali išplisti už Ukrainos sienų, nes Rytų Europoje daugėja su dronais susijusių incidentų.
Manoma, kad beveik nėra galimybių, jog 27 ES valstybės narės paskirtų deryboms vadovauti asmenį, nepriklausantį nė vienai iš bloko vyriausybių.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau kaip tarpininką siūlė buvusį Vokietijos kanclerį Gerhardą Schroderį. Šis palaiko bičiuliškus santykius su V. Putinu ir po savo kadencijos dirbo Rusijos energetikos įmonių lobistu.
Taip pat minėtos buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, Suomijos prezidento Alexanderio Stubbo ir buvusio Europos centrinio banko vadovo Mario Draghi pavardės.
