Buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas antradienį netikėtai atvyko į Šiaurės Korėją. Jis mėgins susitarti dėl dviejų kalinamų amerikiečių žurnalisčių paleidimo.

B.Clintonas, dabartinės JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton vyras, tapo aukščiausio rango amerikiečiu, aplankiusiu komunistinę šalį po valstybės sekretorės Madeleine Albright vizito 2000 m.

Buvusį prezidentą ir jį lydinčius asmenis Pchenjano Sunano oro uoste pasitiko Šiaurės Korėjos parlamento vicepirmininkas Yang Hyong Sopas, taip pat užsienio reikalų viceministras Kim Kye-Gwanas. Maža mergaitė įteikė B.Clintonui gėlių puokštę.

Šiaurės Korėjos ir Jungtinių Valstijų bei jų sąjungininkių santykiai šiuo metu yra pašliję labiausiai per kelerius pastaruosius metus. Įtampa regione ypač padidėjo dėl gegužės 25 dieną Pchenjano įvykdyto antro branduolinio bandymo ir atsakomųjų Jungtinių Tautų (JT) sankcijų.

Liepos 4 d., kai Jungtinėse Valstijose buvo švenčiama Nepriklausomybės diena, Šiaurės Korėja išbandė septynias balistines raketas, ignoruodama jai paskelbtas sankcijas. Tačiau praėjusią savaitę Pchenjanas taip pat nurodė esantis atviras dialogui su Vašingtonu.

Žurnalistės Laura Ling ir Euna Lee buvo suimtos kovo 17 d. prie sienos su Kinija, kai jos kūrė reportažą apie pabėgėlius iš neturtingos Šiaurės Korėjos.

Už neteisėtą patekimą į Šiaurės Korėjos teritoriją ir neįvardytą sunkų nusikaltimą Pchenjano teismas birželį skyrė šioms žurnalistėms 12 metų pataisos darbų.

Abi moterys dirbo Kalifornijos televizijoje "Current TV", kurios vienas iš steigėjų - buvęs B.Clinton administracijos viceprezidentas Alas Gore'as.

Šiaurės Korėjos žiniasklaida pranešė, kad 32 metų L.Ling ir 36 metų E.Lee prisipažino rengusios politiškai motyvuotą šmeižto kampaniją.

Pranešama, kad jos neteisėtai perėjo sieną siekdamos kurti vaizdo klipus, kurie turėjo būti naudojami prieš Korėjos Demokratinę Liaudies Respubliką nukreiptoje šmeižto kampanijoje, susijusioje su žmogaus teisių padėtimi šioje šalyje.

Žiniasklaidos laisvės organizacijos pasmerkė žurnalistėms skirtus nuosprendžius, o jų šeimos ir H.Clinton kreipėsi į Pchenjaną, prašydamos paleisti suimtąsias dėl humanitarinių priežasčių.