- Živilė Aleškaitienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Penktadienį, pirmą kartą Europos Sąjungoje, Austrijos prezidentas pasirašė įstatymą, pagal kurį visi suaugusieji privalo pasiskiepyti nuo COVID-19.
Vakcinacija bus privaloma visiems suaugusiems, išskyrus nėščias moteris ir tuos, kuriems taikoma medicininė išimtis. Po kovo vidurio, kai baigsis „įvadinis etapas“ mėginantiems išsisukti nuo skiepų gali grėsti baudos iki 3 600 eurų.
Prezidentas Aleksandras Van der Bellenas pasirašė įstatymą po to, kai parlamentas jį priėmė, pranešė jo biuras. Įstatymas įsigalios sekmadienį, kitą dieną po jo oficialaus paskelbimo.
Dešimtys tūkstančių žmonių reguliariai protestavo prieš privalomą skiepijimą nuo lapkričio, kai apie šią priemonę buvo paskelbta. Tačiau ji turi platų politinį palaikymą – jai pritaria visos partijos, išskyrus kraštutinius dešiniuosius.
Šiuo metu 69 proc. Austrijos gyventojų turi pažymas, patvirtinančias, kad jie yra visiškai apsaugoti nuo COVID-19, įskaitant ir stiprinamąją dozę tiems, kurie buvo paskiepyti daugiau nei prieš šešis mėnesius.
Austrijoje, turinčioje 9 mln. gyventojų, iki šiol nuo COVID-19 mirė daugiau nei 14 tūkst. žmonių, ir buvo registruota beveik 2 mln. užsikrėtimo atvejų.
Kaip ir kitur, dėl omikron atmainos pastarosiomis savaitėmis infekcijų skaičius sparčiai didėjo, tačiau ligoninės kol kas neperkrautos.
Privalomi skiepai nuo COVID-19 pasaulyje yra reta priemonė, tokią tvarką yra įsivedę Ekvadoras, Tadžikistanas, Turkmėnistanas, Indonezija ir Mikronezija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lenkija žada imtis atsako prieš ES dėl užblokuotų lėšų
Įtampa tarp Lenkijos ir Europos Komisijos šią savaitę vėl išaugo, lenkų konservatyvios valdančiosios partijos vadovams apkaltinus Briuselį nevykdant įsipareigojimų Varšuvai ir pagrasinus atsakomaisiais veiksmais. ...
-
J. Bidenas patvirtino Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO paraiškų ratifikavimą
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) antradienį pasirašė Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO paraiškų ratifikavimo dokumentus, dar vienu žingsniu priartindamas Vakarų karinio aljanso plėtrą, reaguojant į Rusijos karą Ukrai...
-
Turkija pirmąkart per dvejus metus pasiuntė gręžybos laivą į Viduržemio jūros rytus
Turkija antradienį pasiuntė savo naujausią gręžybos laivą į pirmąją per beveik dvejus metus energijos išteklių telkinių paieškos misiją Viduržemio jūros rytinėje dalyje. ...
-
Dėl įtariamos kibernetinės atakos iš rikiuotės išvesta Suomijos parlamento svetainė1
Suomijos parlamento svetainė antradienį laikinai neveikė dėl įtariamos kibernetinės atakos. ...
-
Baltarusijos opozicija ragina Vakarus toliau spausti režimą
Ištremta Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Cichanouskaja antradienį paragino Vakarus išlaikyti spaudimą Baltarusijos režimui, bet nepainioti jos tėvynės su Rusija dėl karo Ukrainoje. ...
-
ET ragina ištirti nehumanišką elgesį su pabėgėliais Latvijos ir Baltarusijos pasienyje5
Laiške, adresuotame Latvijos vidaus reikalų ministrui, Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič pareiškė esanti susirūpinusi dėl pranešimų apie žiaurų Latvijos pasieniečių elgesį su migrantais Baltarusijos pasi...
-
Lenkijos opozicijos lyderis kaltina valdančiąją partiją siekiu išstoti iš ES
Buvęs Europos Tarybos pirmininkas ir Lenkijos opozicijos lyderis Donaldas Tuskas apkaltino konservatorių nacionalistinės partijos lyderį Jaroslawą Kaczynskį siekiant, kad Lenkija pasitrauktų iš Europos Sąjungos (ES). ...
-
Tyrimas: karas Ukrainoje Vokietijos ekonomikai gali kainuoti 260 mlrd. eurų
Ukrainos karas ir jo padariniai Vokietijos ekonomikai iki 2030 m. gali kainuoti daugiau nei 260 mlrd. eurų (266 mlrd. JAV dolerių), rodo antradienį kelių institutų paskelbtas tyrimas. ...
-
Turkija siūlys atidaryti „energetikos koridorių“ dujų tranzitui į Europą
Turkijos valdžia po „grūdų koridoriaus“ siūlys atidaryti ir „energetikos koridorių“ dujų tranzitui į Europą per savo teritoriją, kad padėtų sureguliuoti krizę, kurią sukėlė dujų tiekimo iš Rusijos ribojimas. ...
-
Rusijos aviakompanijos pradeda ardyti lėktuvus atsarginėms dalims
Rusijos aviakompanijos, įskaitant didžiausią iš jų – valstybės kontroliuojamą „Aeroflot“, pradėjo ardyti lėktuvus, kad gautų atsarginių dalių, kurių dėl Vakarų sankcijų nebegali įsigyti užsienyje, skelbia agentūra &bd...