Ateities Europos vizijos bendrakūrėjai – paprasti žmonės (specialiai iš Mastrichto)

Didesnis įtraukimas

Pastaraisiais metais požiūris į ES skyla: arba priklausai jos entuziastams, arba esi euroskeptikas. Bet tikriausiai tiek vieni, tiek kiti galvoja apie tą patį – sėkmingai funkcionuojančią Europą.

Visose 27-iose ES šalyse atsitiktine tvarka buvo atrinkta 800 piliečių ir dar 200, galėjusių pakeisti atsisakiusius ar negalėjusius dalyvauti, kad šie debatų ir diskusijų cikle „Konferencija dėl Europos ateities“ patys pasisakytų, kokios Europos nori, siūlytų idėjas Bendrijos ateičiai. 24-iomis ES kalbomis prieinamoje skaitmeninėje specialiai šiai konferencijai sukurtoje platformoje savo idėjomis dalijosi dar dešimtys tūkstančių ES piliečių.

Jausmas – kaip pakliuvus į loteriją. Bendraujant tarpusavyje visiems kildavo tas pats klausimas: kodėl aš? Juk gal ir nelabai išmanau tų temų.

Vienas iš konferencijos vykdomosios valdybos pirmininkų, Europos Parlamento (EP) narys Guy Verhofstadtas sako, kad svarbiausias iniciatyvos tikslas – kitaip įtraukti piliečius. Pasak europarlamentaro, tradicinės viešos diskusijos „Piliečių dialogai“, viešosios „Eurobarometro“ apklausos ar referendumai ES gyventojus įtraukia tik pasyvia forma.

„Žmonės pasako mums, ką jie galvoja. Šios konferencijos atveju viskas bus kitaip – žmonės bus įtraukti aktyviai“, – praėjusį pavasarį startavus šiai iniciatyvai sakė G.Verhofstadtas.

Europos piliečių forumai – svarbiausias šios konferencijos elementas. Jau įvyko keturi forumai, kiekviename apytiksliai po 200 europiečių, susirinkusių skirtinguose Europos miestuose, diskutavo vis kitomis temomis.

Pastarajame piliečių forume, kuris prieš savaitę įvyko Mastrichte, dalyvavo ir dvi Lietuvos pilietės. Dar vienas lietuvis prisijungė virtualiai. Jie kartu su kitais europiečiais parengė 40 rekomendacijų, kaip reikėtų pakreipti ES vaidmenį pasaulyje ir bloko migracijos politiką.

Šiose diskusijose vyravo ES saugumo, gynybos, prekybos politikos, humanitarinės pagalbos ir vystomojo bendradarbiavimo, užsienio politikos, ES kaimynystės politikos, plėtros ir migracijos temos.

Nuostaba ir skirtumai

„Parlamentarai klausia: kam mums reikia piliečių? Mes patys esame išrinkti piliečių. Tikslas – juos paskatinti, stiprinti, jų klausytis ir stebėti, koks jų požiūris į kasdienes problemas“, – sakė Mastrichte viešėjusi už demokratiją ir demografiją atsakinga Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen pavaduotoja Dubravka Šuica.

„Jokia demokratija nėra bandžiusi tokios praktikos“, – kalbėdama apie piliečių forumo formatą pridūrė antroji konferencijos vykdomosios valdybos pirmininkė.

Jame dalyvavusi Danielė Sacevičė iš Kauno pripažįsta – patirtis dalytis savo idėjomis su atsitiktinai iš visos ES surinktais piliečiais labai įdomi. „Jausmas – kaip pakliuvus į loteriją. Bendraujant tarpusavyje visiems kildavo tas pats klausimas: kodėl aš? Juk gal ir nelabai išmanau tų temų. Bet nustebau, kokių rekomendacijų Europai mes pateikėme. Nors ir esame iš skirtingų valstybių, mūsų problemos panašios“, – sako ji.

I.Sušinskaitė iš Vilniaus pasiūlymo dalyvauti piliečių forume sulaukė telefonu. „Pirma mintis buvo – gal tai pokštas. Neįtikima, kad tau kažkas skambina tiesiogiai su tokiu pasiūlymu, kalba lietuviškai, siūlo kažkur vykti. Bet dabar XXI a., galima patikrinti informaciją. Įsitikinau, jog visa tai tikra, ir išsiunčiau savo kontaktinius duomenis, kad galėčiau toliau dalyvauti“, – dalijasi ji.

Mastrichte vyko trečioji, paskutinė, piliečių forumo sesija. Pirmasis etapas organizuotas Strasbūre. „Tris dienas vyko išplėstinės plenarinės sesijos, kurių metu visi sėdėjome ir klausėme informacijos. Paskui vyko darbas grupėmis po 10–15 žmonių iš trijų arba keturių skirtingų valstybių, priklausomai nuo jų populiacijos dydžio, pavyzdžiui, Lietuva turėjo tris, Estija – du, Latvija – vieną atstovą. Kiekviena grupė dirbo prie skirtingų temų, mums teko migracijos tema. Tuo metu tai buvo labai aktualu, kadangi susidūrėme su labai nemalonia situacija Baltarusijos pasienyje. Viskas buvo verčiama į dalyvių kalbas, niekas nekalbėjo angliškai, nebuvo jokio barjero – tai labai supaprastino bendravimą“, – pasakoja I.Sušinskaitė.

„Įdomus momentas, kad buvo atrinkti labai skirtingo amžiaus piliečiai – mūsų grupėje buvo ir moteris, kuriai yra per 80 metų, jei neklystu, ji atvyko iš Portugalijos. Mes, lietuviai, tikriausiai buvome jauniausi savo grupėje. Pabendravus pasirodo, kad kiti žmonės neturi jokio suvokimo, kas vyksta mūsų valstybėje. Buvo daug žmonių iš provincijų, pavyzdžiui, airiai, susipažinę su situacija mūsų ir Baltarusijos pasienyje, liko labai nustebę. Galiausiai didžiulis skirtumas sumažėjo ir galėjome laisvai bendrauti tarp skirtingų amžiaus grupių“, – sako I.Sušinskaitė ir priduria, kad jauniausi forumo dalyviai buvo šešiolikmečiai, atvykę su lydinčiais asmenimis.

Palaikė Lietuvos poziciją

Antras forumo etapas vyko panašiu principu, tik virtualiai ir buvo keičiamos dalyvių darbo grupės. Paskutinio etapo Mastrichte tikslas buvo parengti galutines piliečių rekomendacijas ES vaidmens pasaulyje ir migracijos politikos sferose.

Skirtingų etapų metu įsitraukė ir įvairių ekspertų, kurie rengė pranešimus, išsakė savo nuomonę, pateikė pavyzdžius, kalbėjosi ir dirbo gupėse kartu su piliečiais. „Visą laiką dalyvavo ir stebėtojai, tarp jų buvo nemažai universitetų dėstytojų. Jie konspektavo tai, ką darėme, apie ką kalbėjome, mokslo tikslais stebėjo kaip mes gebame komunikuoti. Manau, tai indėlis į ateitį“, – priduria I.Sušinskaitė.

Visų trijų sesijų metu viena iš pagrindinių temų buvo susijusi su ekonomika ir ES nepriklausomybe šioje srityje. „Labai daug kalbėjome apie Kiniją – apie tai, kad reikia didinti vietos resursus ir bandyti įgyti ekonominę nepriklausomybę nuo trečiųjų šalių. Daug diskutavome apie prekybą, kad reikia gaminti ekologiškesnes prekes, jas teisingai žymėti, kad visur būtų sureguliuota bendra sistema, nes kai kur ji stringa. Įdomu, kad nors esame iš skirtingų regionų ir viskas skirtingose Europos šalyse labai skirtingai veikia, tomis temomis ganėtinai sutariame“, – tikina I.Sušinskaitė.

„Antrosios sesijos metu Lietuvoje jau vyko Lietuvos konfliktas su Kinija ir šią temą labai aktyviai plėtojome. Čia europiečiai mus palaiko. Tikrai ne tik mes – ir austrai labai pasižymėjo šioje diskusijoje. Jie pabrėžė, kad ne tik labai norėtų ekonominės nepriklausomybės nuo Kinijos, bet ir geresnės prekių kokybės, nes jos nesaugios, be to, gamybos procese transportuojant produktus dėl skirtingose lokacijose esančios pigesnės darbo jėgos teršiama aplinka“, – priduria ji.

D.Sacevičė pastebėjo, kad įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos paskatino piliečių diskusijas ir apie ES gebėjimą savarankiškai apsiginti. „Dabar neramūs laikai. Siūlėme atkreipti dėmesį į ES kariuomenės, ginkluotųjų pajėgų, kurios nedubliuotų NATO, bet vienos kitas papildytų, kūrimo idėją“, – sako ji.

Austrai labai pasižymėjo šitoje diskusijoje. Jie pabrėžė, kad ne tik labai norėtų ekonominės nepriklausomybės nuo Kinijos, bet ir geresnės prekių kokybės.

Migracijos skaudulys

Visai Europai jautria migracijos tema piliečių požiūriai išsiskyrė labiau. „Vakarų Europa šitą problemą mato visai kitaip nei mes. Jų problemos susijusios su imigrantų integracija, pagalba – jų linija liberalesnė. Jie net nesuprato, kaip galėjo būti, kad, prasidėjus krizei Baltarusijos pasienyje, mums ilgą laiką trūko resursų, humanitarinės pagalbos, kad žmonės šalo. Jiems buvo didžiulis šokas, kad visa tai vyksta Europoje“, – pasakoja I.Sušinskaitė.

D.Sacevičė pastebėjo, kad faktas, jog ES nėra bendro pabėgėlių priėmimo mechanizmo, labai piktina italus ir graikus, kurie nepatenkinti našta, tradiciškai tenkančia jų šalims. „Todėl rekomendavome suvienodinti pabėgėlių priėmimo, prieglobsčio teikimo politiką, persvarstyti pabėgėlių pasidalijimą tarp valstybių“, – pridūrė ji.

Piliečių forumas išryškino ir bendrus skirtmus tarp Vakarų ir Rytų bei Vidurio Europos gyventojų. „Vakariečiai – labai liberalūs, vadinamosios kraštutinės dešinės pasisakymų girdėjau tik iš mūsų kraštų žmonių, – labai gaila. Mūsų regiono žmonės buvo gana jauni, kitose grupėse buvo gerokai vyresnių piliečių, bet jų požiūris – kur kas laisvesnis; tai jautėme visose diskusijose“, – atvirauja I.Sušinskaitė.

Reziumuodamas konferencijoje išryškėjusias tendencijas europarlamentaras G.Verhofstadtas sakė, kad ES piliečiai pasirodė esantys ir radikalūs, ir pozityvūs, ir kritiški. „Jūs, kaip žurnalistai, ir mes, kaip politikai, kuriame klasikinę klasifikaciją tarp eurospkeptikų ir euroentuziastų, bet tokia skirtis neegzistuoja tarp piliečių. Piliečiai daugiausia yra labai pozityvūs, kalbant apie Europą, bet labai kritiški kalbant apie ES“, – Mastrichte susirinkusiems žurnalistams sakė jis.

„Tik tos rekomendacijos, už kurias balsavo mažiausiai 70 proc. piliečių, bus pateiktos politikams ir jie turės atsakyti į tas rekomendacijas“, – pridūrė G.Verhofstadtas.

EK, EP ir Europos Taryba (ET) sutarė, kad šios konferencijos išvados taps pagrindu ateinančių mėnesių ir metų ES reformoms. „Piliečių rekomendacijos nėra istorijos pabaiga – tai pagrindas reformų pasiūlymams“, – sakė politikas.

Jis pripažįsta, kad diskusijoje dominavusi migracijos tema jau daug metų it skaudulys alina Europą. „Pirmoji ET, kurioje dalyvavau, vyko 1999 m. Tamperėje, Šiaurės Suomijoje, ir ką aš pamenu, išskyrus maistą, kad mes nusprendėme, jog migracija bus bendra ES politika. Praėjus 23 metams tai vis dar nėra ES politika. Turime Dublino sistemą (Dublino reglamentas nustato, kad pirmoji valstybė narė, į kurią atvyko prieglobsčio prašytojas, atsako už jo tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą – aut. past.), bet tai nėra ES migracijos politika“, – akcentavo G.Verhofstadtas.

„Mes neturime bendros legalios migracijos sistemos, o jos neturint, mano asmenine nuomone, neįmanoma kalbėti apie kitas migracijos problemas“, – pridūrė ES politikos veteranas.

Pasak jo, ES galiojanti Mėlynoji kortelė – leidimas teisėtai gyventi, dirbti ES šalyse ir persikelti į kitą bloko valstybę narę dirbti aukštos kvalifikacijos darbą – tai daugybė skirtingų būdų patekti į Europą. „Faktiškai 27 šalys narės sprendžia, kaip nori: pavyzdžiui, man nepatinka prieglobsčio prašytojai – perkelsiu juos į kitą šalį“, – sakė jis.

„Ir buvusi, ir dabartinė EK bandė tai išspręsti, bet niekada nepasisekdavo. Galbūt šios ES piliečių rekomendacijos duos postūmį“, – viliasi G.Verhofstadtas.

EK narė D.Šuica Mastrichte taip pat neslėpė apmaudo, kad tai, ką Komisija pasiūlė šalims narėms, dar nepriimta. „Šiuo metu pasiūlymai yra įstrigę Taryboje“, – nurodė ji.

Skeptiškos nuotaikos

Retas ginčijasi, kad ES piliečių forumo iniciatyva prasminga, tačiau dažnas prisipažįsta skeptiškai žiūrintis į šios konferencijos galutinius rezultatus. Nors ET, EK ir EP žada, kad atsižvelgs į piliečių rekomendacijas, žiniasklaida svarsto ir kitokius scenarijus: kas nutiktų, jei, pavyzdžiui, EP dauguma nepalaikys piliečių siūlymų ir jie nevirs realiais įstatymais ar reformomis? D.Šuica sako negalinti numatyti tikslių prognozių ir nenorinti galvoti apie tokį scenarijų. „Manau, kad tai labai nuviltų mūsų piliečius. Nemanau, kad jų pasiūlymai bus atmesti“, – sakė ji.

Skepticizmo neslepia ir forumo dalyviai. „Mūsų rekomendacijos – bendro pobūdžio, pavyzdžiui, siūlymas suvienodinti pabėgėlių priėmimo procesą. Manau, daug rekomendacijų – tarsi jau ir savaime suprantami, akivaizdūs dalykai arba tiesiog per didelės apimties“, – sako D.Sacevičė.

„Nežinau kaip bus ateityje. Kai kurios rekomendacijos bus savaime įgyvendintos, bet ne dėl mūsų įdirbio. Manau, kad mūsų darbas pirmiausia padėjo mums, kaip piliečiams, – tapome savotiškais ambasadoriais, mus skatina grįžus į savo šalis dalytis idėjomis. Mes, kaip piliečiai, pajautėme, kad mūsų balsas yra svarbus“, – požiūrį atskleidžia ji.

D.Sacevičei antrina ir I.Sušinskaitė. „Daugelis dalyvių sutinka, kad  idėjas, už kurias balsavome ir kurios buvo geros, praktiškai įgyvendinti bus labai sunku. Europoje – labai daug skirtumų, tarkime, vokiečiai nori liberalumo, pas mus viskas vis dar suvaržyta. Pavyzdžiui, kalbėjome apie LGBT ir jie buvo labai nustebę, kad XXI a. mes vis dar susiduriame su tokiu neigiamu požiūriu į šią bendruomenę savo šalyje“, – sako ji.

„Migracijos ir prekybos temomis buvo puikių konkrečių pasiūlymų, bet mūsų šalyje jie tikriausiai neveiktų, nes neturime daugybės resursų jiems įgyvendinti“, – priduria I.Sušinskaitė.

„Gal į kai kurias šio projekto dalyvių mintis nebus atsižvelgta, bet komunikacijos prasme tai turi didelį efektą. Grįžusieji iš konferencijos  keičia aplinkinių nuomonę. Mes papasakojome žmonėms, kaip vyko migrantų krizė Baltarusijos pasienyje, ir grįžę namo tie žmonės pasakoja mūsų istoriją. Tikiu, kad keisis požiūris į lietuvius, Baltijos šalis – kad mes taip pat esame kompetentingi, kuriame inovacijas, darome tokius pat nuostabius dalykus kaip ir kiti“, – akcentuoja mergina.

Ji neslepia, kad forumo kuluaruose būta diskusijų ir apie projekto išlaidas, neva tai yra per brangi iniciatyva. „Iš estų girdėjau daugiausia nepasitenkinimo. Bet kitokiu atveju pokyčių gal ir nebūtų, nuo kažko viskas turi prasidėti“, – svarsto I.Sušinskaitė.