Armėnija belsis į ES duris?

  • Teksto dydis:

Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas paragino surengti platų viešą dialogą dėl galimybės pateikti paraišką prisijungti prie ES. Tai dar vienas ženklas, kad šalis vis labiau tolsta nuo savo tradicinės sąjungininkės Rusijos.

Maskvos plataus masto karas Ukrainoje suaktyvino ES siekį plėstis, o Briuselis neseniai pagaliau uždegė žalią šviesą Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui pradėti ilgą kelionę į Bendriją.

Jerevano nusigręžimas nuo Maskvos rodo nepasitenkinimą dėl to, kad, pasak šios Kaukazo valstybės Vyriausybės, Rusija nesugebėjo jos apsaugoti nuo grėsmių saugumui, keliamų Armėnijos nesutaikomo priešininko kaimyno Azerbaidžano.

N. Pašinianas ketvirtadienį pareiškė, kad galimybė Armėnijai įstoti į ES „turi tapti plačiai diskutuojama tema visuomenėje“.

Jo komentarai pasirodė, kai Europos Parlamentas šią savaitę priėmė rezoliuciją „dėl glaudesnių ES ir Armėnijos ryšių“, kurioje teigiama, kad galimas Jerevano prašymas tapti bloko nare „galėtų tapti ES ir Armėnijos santykių transformacijos etapo pagrindu“.

„Tai dar viena galimybė aptarti mūsų Armėnijos ateities viziją“, – Jerevane vykusiame Vyriausybės posėdyje kalbėjo N. Pašinianas. Jis pridūrė, kad jo kabinetas „turi politinės valios toliau siekti kuo glaudesnių Armėnijos ryšių su ES“.

Pastaraisiais mėnesiais N. Pašiniano politinėje komandoje imta aktyviai svarstyti Armėnijos stojimo į ES idėja, o užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas ir parlamento pirmininkas Alenas Simonjanas viešai kalbėjo apie Jerevano europinius siekius.

Įtampa tarp Armėnijos ir Rusijos tvyro nuo pernai rugsėjo, kai vadinamieji rusų taikdariai neįsikišo Azerbaidžanui surengus staigų puolimą prieš Kalnų Karabachą. Beveik visi Kalnų Karabacho etniniai armėnai – apie 100 tūkst. žmonių – po šio puolimo pabėgo į Armėniją, taip sukeldami pabėgėlių krizę.

Vasarį N. Pašinianas pareiškė, kad Jerevanas stabdo narystę Maskvos dominuojamoje Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje. Anksčiau jis yra sakęs, kad Armėnija gali apskritai palikti šią organizaciją.

Trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova perspėjo Armėniją nežengti šio žingsnio, nes jis esą padarytų „nepataisomą žalą“ šalių ryšiams.

Jerevanas, siekdamas naujų garantijų dėl saugumo, užmezgė ryšius su Vakarų valstybėmis, pirmiausia su JAV ir Prancūzija. Pastarosios gynybos ministras Sebastienas Lecornu vasarį lankėsi Armėnijoje, o N. Pašinianas – Paryžiuje.

Maskva dešimtmečius buvo pagrindinė Kalnų Karabacho konflikto tarpininkė, tačiau pastaruosius dvejus metus ji apleido šią sritį dėl savo karo Ukrainoje.

Vasario pradžioje Armėnija oficialiai prisijungė prie Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT), nors Maskva įspėjo Kaukazo šalį, kad ji to nedarytų. Pagal 2023 m. kovą išduotą TBT arešto orderį Rusijos vadovui ji privalėtų suimti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, jei šis įžengtų į Armėnijos teritoriją.

Kovo 12-ąją N. Pašinianas pranešė, kad nuo rugpjūčio 1 d. Armėnija nutraukia su jos pagrindiniame oro uoste dislokuotais Rusijos pasieniečiais sudarytą apsaugos sutartį. Pagal dvišalę sutartį, nuo SSRS griūties 1992 m. Zvartnoco tarptautiniame oro uoste į vakarus nuo Jerevano budėjo rusų kariai, saugodami jungtį su Rusijos karinėmis pajėgomis Armėnijoje.

Armėnija dabar yra sukūrusi nuosavų saugumo pajėgumų ir galėtų pati užtikrinti oro uosto saugumą, praėjusią savaitę pasakė Armėnijos saugumo tarybos sekretorius Armenas Grigorianas. Be to, jis pridūrė, kad smarkiai suprastėjo ir oro uoste esančio Rusijos karinio transporto kokybė.

Tuo pat metu Armėnija vis dar yra tranzitinė šalis, per kurią į Rusiją keliauja sankcionuotos prekės. Oficialiais duomenimis, prekių eksportas iš Armėnijos į Rusiją išaugo 85 proc., iš kurių 80 proc. sudaro reeksportas. Finansininkai pažymi, kad iš viso Armėnijos eksportas į Rusiją padidėjo 430 proc., palyginti su prieškariniu laikotarpiu dėl tikėtino europietiškų ir kiniškų prekių reeksporto.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių