– Ką jums toks daugelio nykiu vertinamas paradas Rusijoje išduoda apie dabartinę V. Putino režimo būseną?
– Man susidarė toks įspūdis – karalius nuogas. Turėjo ir rusai pamatyti, tikrai dalis pamatė. Aš tai jaučiu net iš tos propagandinės dalies, kurios kartais pasiklausau. Jie sako, kad čia kitaip, kad reikia pakentėti, nes karas ir pan. Vis dėlto protingi žmonės supranta, kad V. Putino Rusija pralaimi arba, tiksliau, nieko nelaimėjo per penkerius metus. Nesakau, kad karas baigėsi, bet net mūsų Europos Parlamente vis daugiau girdžiu iš ne mūsų regiono politikų, dirbančių saugumo ir gynybos politikos srityje, kad Rusija pralaimi, nieko nelaimėjo ir kad mes turime pagaliau tai suvokti bei dabar padėti Ukrainai kaip niekada anksčiau. Mes Europoje, ir ne tik, dabar turime puikią progą padėti Ukrainai ir patys susitelkti taip, kad V. Putino Rusija patirtų pralaimėjimą. Iki tokio suvokimo dar labai toli, bet tai be galo svarbu. Ši stiprios Rusijos baimė buvo vienas iš faktorių, kodėl Ukraina iki šiol yra šiame kare. Ne vienas karo ekspertas yra pasakęs, kad karo negalima laimėti vien tik ginantis. Dabar yra tas momentas, kai nereikia bijoti Rusijos pralaimėjimo ir reikia įtikinti Vakarų sostines, kad Rusijos griūtis nėra didelė problema. Kaip tik dėl to gali atsirasti visai kitokia geopolitinė ir saugumo erdvė, ypač mums, gyvenantiems šalia.
– Ką matytumėte lyderystės pozicijoje? Kas turėtų įtikinėti tas Europos sostines? Kodėl nematome to aktyviai darant, apart paties Volodymyro Zelenskio turų po Europos sostines?
– Čia labai svarbus ir mūsų, Lietuvos, vaidmuo. Beje, vakar girdėjau mane labai nustebinusią Solovjovo temą televizijoje. Vienas iš jų ekspertų kalbėjo, kad jie neįvertino tokių mažų tautų kaip Lietuva, Latvija ir Estija vaidmens, nes jos suvaidino labai didelį vaidmenį telkiant Europą, kad ši šiandien padėtų Ukrainai taip, kaip padeda dabar. Štai jums atsakymas į klausimą. Aš nematau dabartinės Lietuvos politikų, užimančių svarbias pozicijas ir turinčių platformą kalbėti bei telkti, lyderystės šiais klausimais. Nesvarbu, ar tai būtų Europos Vadovų Taryba, kur mūsų prezidentas atstovauja Lietuvai, ar kad ir socialdemokratų partijos lyderystė. Čia yra mūsų šansas. Ne tik tęsti teisingą kelią dėl Lietuvos gynybos, bet ir įtikinti Vakarus nebijoti telkti dar didesnius pajėgumus bei nugalėti Rusiją. Tai iššūkis, kurį Lietuva, Latvija ir kitos šalys, telkdamos panašiai mąstančius, galėtų nuveikti daug aktyviau. Čia jau mūsų vaikų ir anūkų ateities klausimas – kokia bus ta Rusija.
– Jeigu kalbėtume apie konkrečius sprendimus, dabar susiklostė gana palankios aplinkybės. Kaip suprantu iš jūsų, reikia didinti paramą Ukrainai, kad ji galėtų ne tik gintis, bet ir smūgiuoti į Rusijos gilumą. Kas dar būtų svarbu?
– Vienas svarbiausių klausimų, kuris mane labiausiai jaudina ir yra susijęs su dabartinės JAV administracijos politika, yra toks: įsivaizduokime, jeigu po gero ar blogo susitarimo stoja taika. Jeigu įvyksta koks nors susitarimas, ar Europa paskui Donaldą Trumpą, jeigu jis taip pasielgtų, ims prekiauti ir atvers ekonominius kanalus Rusijai? Man atrodo, tai būtų labai didelė bėda. Jau girdime dabartinių Europos Sąjungos demokratų kalbas, kad reikia kalbėtis su Baltarusija. O tai iš esmės yra tas pats, kas kalbėtis su Rusija, – ten didelio skirtumo nėra. Jeigu nesugebėsime įtikinti Vakarų, kad negalima grįžti prie ankstesnės politikos nenubaudus V. Putino ir atsisakyti sankcijų Rusijos atžvilgiu, tai bus didžiausia klaida. Šia kryptimi mūsų žodis yra labai svarbus.
Šia kryptimi mūsų žodis yra labai svarbus.
– Kiek sudėtinga gali būti įtikinti Vakarų lyderius? Ar jiems dar nėra atėjęs suvokimas dėl galimo Rusijos pralaimėjimo ir to, kad negalima tiesiog visko atšaukti, kas buvo priimta, jei už padarytus veiksmus neatsakyta?
– Tie Vakarų lyderiai labai skirtingi. Pavyzdžiui, matau labai didelį pasikeitimą ir lyderystę besikeičiančioje Vokietijos politikoje. Matau kai kurias šalis, bet matau ir labai didelę bėdą Vidurio Europoje. Vengrijoje tikimės proveržio. Bulgarijoje rinkimus laimėjo prorusiškos jėgos. Beje, ateina Latvijos valanda, kuri mums gali būti nepalanki. Latvijoje gali atsitikti taip, kad Rusijai pavyks pralaužti tą politinį barjerą, kuris iki šiol dar buvo gana stiprus. Turiu omenyje populistų ir prorusiškų jėgų stiprėjimą. Galimybės bus labai įvairios. Akivaizdu, kad Rusija veikia iš vidaus ardydama Europos Sąjungą. Deja, prie to prisideda ir D. Trumpo politika – ji labiau padeda Rusijai, o ne stabdo ją. Vis tiek reikia veikti. Po Sovietų Sąjungos griūties daugelis Vakarų lyderių nesuprato mūsų nepriklausomybės reikšmės ir net rašė laiškus Vytautui Landsbergiui, ragindami būti atsargiems, kad nesugriautume Sovietų Sąjungos. Esą viskas gerai, šaunuoliai, bet reikia atsargiai. Lygiai prie to paties galime sugrįžti ir dabar. Jeigu būtų pasiekta taika, tai būtų labai svarbus išbandymas tiek Ukrainai, tiek mums visiems – ar mes nereanimuosime V. Putino. Vietoje to turėtume pabandyti įveikti šį kruviną režimą.
– V. Putinas kalba apie G. Schroederį, viskas čia gana aišku. Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas sakė, kad G. Schroderis buvo aukšto lygio Rusijos valstybinių įmonių lobistas, todėl aišku, kodėl V. Putinas norėtų, kad jis atliktų tokį vaidmenį. Bet, jūsų vertinimu, ar apskritai dabar reikia kažkokio tarpininko?
– Kalbėtis su Rusija teks, tačiau svarbu, su kokiu mandatu ir kokia politika. Kalbėjimasis vien dėl kalbėjimosi, kaip jau parodė patirtis, labai liūdnai baigėsi atskirai į Maskvą važinėjusiems Europos Sąjungos valstybių lyderiams. Todėl svarbiausia – koks bus tas mandatas ir ko mes iš tikrųjų norime. Būtent tai ir yra esminis klausimas – ar bus norinčių reanimuoti Putiną, kaip, deja, dabar padeda D. Trumpas, ar mes laikysimės tvirtos politikos dėl Ukrainos ir dėl būsimo bendradarbiavimo su V. Putino režimu.
Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)
(be temos)