Ar intelektas priklauso nuo rasės?

Anglijoje kilo skandalas, kai BBC paskelbė, kad Arabija nedavė pasauliui nė vieno įžymaus žmogaus.

Iš tiesų, ar egzistuojanti teorija apie rasių nelygybę intelekto požiūriu turi pagrindą? Ar mokslas šiuo klausimu gali pasakyti ką nors tikra?

Įvairių šalių mokslininkai mano, kad tikslinga šį klausimą panagrinėti nuodugniau.

DNR skirtumas - tik 0,1 procento

Šiandien žinoma, jog įvairių žmonių DNR sutampa 99,9 proc.

Taigi, skirtumas – tik 0,1 proc. Tačiau reikia atminti, jog toje procento dalelėje telpa trys milijonai nukleotidų porų. To pakanka, kad būtų galima tvirtinti, jog visiškai vienodų žmonių genetiniu požiūriu nėra.

Tiesa, daugkartiniai tyrimai parodė, kad skirtumų tarp atskirų rasių žmonių yra, tačiau mokslininkai sako, jog jie ne didesni nei ezistuojantys tarp tos pačios rasės atskirų žmonių.

Tad labai realu, kad, pavyzdžiui, baltaodžių žmonių skirtumai tarpusavyje gali būti net didesni nei baltaodžio ir negro ar geltonodžio.

Nuo ko priklauso IQ koeficientas?

Taigi, rasės ir nacijos viena nuo kitos skiriasi ne kraujo sudėties nevienodumais. Tuos skirtumus sudaro kultūros lygis, išsimokslinimas, taip pat fizinė būklė.

Įrodyti, jog vienos rasės žmonės yra intelektualesni už kitos, - negalima (kalbėdami apie arabus, mes dažnai užmirštame, jog būtent iš tų šalių pas mus atėjo matematika, medicina).

Pasaulyje yra nustatytas intelekto koeficientas (IQ).

Tiriant pagal jo testus, paaiškėjo, jog negrų IQ žemesnis nei baltųjų. Žinoma, tai lemia ne odos spalva.

Po to pasirodė, jog geltonodžių japonų IQ aukštesnis nei daugelio baltųjų. Tada ir iškilo klausimas: kiek objektyvus ir nepriklausomas tas IQ rodiklis?

Dabar jau nustatyta, kad tą rodiklį „išrado“ techninės civilizacijos atstovai „pagal save“.

Ten numatytas žinių ir įgūdžių turinys, kurį atskirose nacionalinėse sferose žmonės kaupia nuo pat pirmųjų savo gyvenimo metų. „Taigi, jei tuos testus sudarinėtų, pavyzdžiui, Afrikos pigmėjus, tai jis įjungtų daugiau klausimų apie gamtos pažinimą ir sugebėjimą gyventi joje.

Tada pagal jį europiečiai atrodytų „protiškai nevisaverčiai!” – sako Rusijos MA Bendrosios genetikos instituto vyriausiasis mokslinis bendradarbis Levas Životovskis.

Unikalūs genomo rinkiniai

Pasitaiko, kad kurios nors rasės, nacijos vienas ar kitas žmogus parodo didžiulius sugebėjimus. Jis gali turėti rečiausią,tiesiog unikalų genomą.

Tačiau tai visai nereiškia, jog pagal tai galima nustatinėti visos nacijos ar didelės jos dalies intelekto koeficientą. Paprastai tas unikalus genų rinkinys „išsibarsto“ palikuonių kartose.

Ar mūsų genomas - iš afrikiečių?

Įdomu tai, kad mokslininkai, tyrinėjantys visų pasaulio kraštų žmogaus genomą nuo seniausių laikų (Afrikos genčių, Okeanijos, Pietryčių Azijos, Amerikos indėnų, Europoje – baskų, ciciliečių, skandinavų, Rusijoje – rusų, jakutų, adygėjų), priėjo prie išvados, jog genetinis panašumas eina iš vienos nedidelės ( teturėjusios tik apie 2 tūkstančius atstovų) prieš šimtą – šimtą penkiasdešimt tūkstančių metų Afrikoje gyvenusios žmonių grupės.

Manoma, jog su tokiu genomu žmonių grupės paplito ir Europoje, Azijoje, Okeanijoje, Amerikoje.

Parengė
Eugenija ANTANAITYTĖ