Baltarusijai iškilo nepriklausomybės praradimo grėsmė

Baltarusiją valdančiam režimui iškilo tiesioginė ekonominio kracho grėsmė, kai Rusija ėmėsi priemonių, kurias realizavus Minskas prarastų kelis ar net keliolika milijardų dolerių kasmet.

Prezidentas Aleksandras Lukašenka pradėjo kontratakuoti. Jis įsakė įvesti muitą naftai, kurią Rusija transportuoja per Baltarusijos teritoriją.

Pasak radijo stoties “Svoboda”, “A.Lukašenka nemano, kad energetinis karas tarp Maskvos ir Minsko baigėsi”.

Pagrasino uždėti antrankius

A.Lukašenka surengė skubų pasitarimą energetikos klausimais, kuriame pirmiausiai pareikalavo, kad visi jo nurodymai būtų besąlygiškai vykdomi, nes, anot prezidento, “2007 metai prasidėjo ekstremaliomis sąlygomis”.

Pačiomis paskutinėmis praėjusių metų minutėmis “Gazprom” prispyrė Baltarusiją mokėti už dujas dvigubai daugiau, kartu perleidžiant pusę bendrovės “Beltransgaz” akcijų.

A.Lukašenka pagrasino, kad tiems valdininkams, kurie neskubės uoliai vykdyti jo nurodymų, “gali būti uždėti antrankiai”. Dar prieš minėtą pasitarimą Baltarusijos valdžia paskelbė, kad už kiekvieną per jos teritoriją transportuojamos naftos toną Rusija turės sumokėti 45 dolerių muito mokestį.

A.Lukašenka pareikalavo, kad kiekviena ministerija ar žinyba parengtų ataskaitas, iš kurių aiškėtų, kiek Rusija yra skolinga Baltarusijai. Prezidentas sakė, kad Rusijos karinių bazių, taip pat dujotiekių ir naftotiekių nuomos tarifai taip pat bus radikaliai peržiūrėti. “Veltui nebus nieko”, - reziumavo A.Lukašenka.

Per metus per Baltarusiją Rusija transportuoja maždaug 100 milijonų tonų naftos. Įvestas muito mokestis Baltarusijos biudžetą papildytų maždaug 4,5 milijardo dolerių.

Mosuoja dvišalėmis prekybos sutartimis

Baltarusijos prezidento veiksmai susilaukė greitos reakcijos Maskvoje. Rusijos ekonominės plėtros ir prekybos ministerija pareiškė, kad Baltarusijos sprendimas įvesti muitą naftai, transportuojamai šalies naftotiekiais, prieštarauja dvišalėms Rusijos ir Baltarusijos prekybos sutartims. Apie tai pranešė Rusijos ekonominės plėtros ir prekybos ministerijos spaudos tarnyba, kuria remiasi naujienų agentūra RBC.

“Toks Minsko sprendimas neturi analogų pasaulinėje praktikoje, nes muitai gali būti įvesti tik toms prekėms, kurios arba gaminamos, arba vartojamos sprendimą dėl muito įvedimo priėmusios šalies teritorijoje, - teigė ministerija. - Toks Baltarusijos sprendimas, priimtas nepasikonsultavus su Rusija, prieštarauja galiojančioms Rusijos ir Baltarusijos prekybos ir ekonominėms sutartims.”

Rusijos ekonominės plėtros ir prekybos ministerija pažymi, kad, remiantis 1992 metų lapkričio 13 d. Rusijos ir Baltarusijos pasirašyta sutartimi, ją pasirašiusios šalys įsipareigoja užtikrinti laisvą prekių iš kitos šalies tranzitą per savo teritoriją. Šalys taip pat įsipareigoja iš kitos šalies gabenamoms prekėms taikyti tokias pat taisykles, kurios analogiškais atvejais taikomos savo prekėms ar prekėms iš trečiųjų šalių.

Be to, remiantis 1998 m. sausio 22 d. sutartimi dėl Muitų sąjungos šalių prekių tranzito, už tranzitu gabenamas prekes nemokami muitai, mokesčiai ir rinkliavos už muitinės įforminimą.

Save įvarė į aklavietę

Baltarusijos politologas Valerijus Karbolevičius britų laikraščiui “Financial Times” sakė, kad “Lukašenka savo politika save įvarė į aklavietę”.

A.Lukašenka nuo pat 1994 metų, kai atėjo į valdžią, skelbė, kad jo tikslas - Baltarusijos susivienijimas su Rusija. Maskvai ši idėja patiko, todėl ji daugiau kaip 12 metų dosniai finansavo Baltarusijos režimą.

“Maždaug 50 procentų Baltarusijos įmonių būtų nemokios, jei negautų paramos iš valstybės. Valstybė savo ruožtu tą paramą gauna iš Rusijos. Tik tokiu būdu Lukašenkos režimas išsilaiko”, - “Financial Times” korespondentui sakė Minsko ekonomistas Leonidas Slotnikovas.

Laikraščio nuomone, A.Lukašenka turi dvi galimybes. Jis gali pakeisti kursą - perorientuoti savo šalies ūkį į rinkos ekonomiką, pirmiausiai privatizuodamas valstybines įmones. Jeigu iš to nieko neišeitų, jam liktų tik viena galimybė: nusileisti Rusijai ir sutikti, kad dvi slavų valstybės susivienytų Maskvos sąlygomis. Pagal jas Baltarusija būtų paprasčiausiai aneksuota.

“Lukašenkos ekonominės ir politinės pozicijos - labai silpnos. Jis visiškai priklausomas nuo Rusijos”, - “Financial Times” sakė Rusijos “Alfa Banko” vyriausiasis strategas Kristoferis Viferis.

Tačiau analitikai tik spėlioja, kokia būtų Baltarusijos visuomenės reakcija į Maskvos kėslus aneksuoti kaimyninę valstybę, jai primetant gubernijos teises.

Režimo supuvimo pavyzdys

Į Maskvos ir Minsko konfliktą reaguota ir Vašingtone. Valstybės departamento oficialus atstovas Šonas Makormakas Amerikos ir užsienio žurnalistams sakė, kad Baltarusijos sumanymas įvesti muitą Rusijos naftai liudija, “koks yra supuvęs Minsko režimas”.

Oficialus atstovas priminė, kad anksčiau Baltarusijos valdžia gaudavo Rusijos naftą be jokio eksporto mokesčio, ją perdirbdavo ir pelningai parduodavo užsienyje.

“Dabar Baltarusijos valdžia mėgina išsaugoti tą nelegalų pelną, gautą iš naftos produktų eksporto, ir tai dar vienas pavyzdys, koks yra supuvęs šalį valdantis režimas. Jis naudoja visus būdus, kad lobtų prezidentu pasivadinusio diktatoriaus aplinkos žmonės”, - kalbėjo Š.Makormakas.

Jis kartu priekaištavo Rusijai, kuri naudoja naftą ir dujas kaip vėzdą, kuriuo siekiama politinių tikslų.