Aistros dėl naujo NATO vadovo

Danijos premjero Anderso Fogh Rasmusseno kandidatūra į NATO generalinio sekretoriaus postą skaldo Aljansą. Lenkija ir Turkija žada priešintis jai, o Lietuva, kaip ir dauguma Vakarų Europos valstybių, ją palaiko.

Lenkija kerštauja?

Remdamasis neoficialiais šaltiniais lenkų dienraštis "Rzeczpospolita" vakar pranešė, kad Varšuva nenori, jog naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi būtų A.F.Rasmussenas, todėl jo kandidatūrą gali vetuoti.

Lenkijos vyriausybė bandys įtikinti sąjungininkus, kad daug geresnis kandidatas yra Kanados gynybos ministras Peteris MacKay. Toks būtų lenkų atsakas į tai, kad atmesta jų užsienio reikalų ministro Radosławo Sikorskio kandidatūra.

Dienraštis pabrėžė, jog Lenkijai labai svarbu, kad naujasis Aljanso vadovas gerai žinotų jo pakraščių problemas ir sugebėtų užtikrinti NATO vienybę jai sunkiu laikotarpiu. Be to, jų siūlomas kandidatas turėtų žmonių pasitikėjimą Afganistane, o po skandalo dėl Danijoje paskelbtų pranašo Mahometo karikatūrų, A.F.Rasmussenas musulmonams kelia abejonių.

Turkija irgi vetuos?

Pastaroji A.F.Rasmusseno kandidatūros dėmė kliūva ir Turkijai. Pasak vieno turkų pareigūno, Ankara gali apsispręsti per kelias artimiausias dienas, tačiau A.F.Rasmusseną jo šalis laiko susitepusiu.

Ankarą suerzino Kopenhagos sprendimas leisti iš Danijos transliuoti kurdų kovotojus palaikančios televizijos laidas. Be to, A.F.Rasmussenas 2003 m. yra pareiškęs, kad Turkija niekada netaps visateise ES nare.

"Trečia, Turkijai visiškai nepatiko, kaip Danija sprendė karikatūrų krizę", – sakė turkų pareigūnas ir pridūrė, kad Ankara, kaip ir Varšuva, mieliau paremtų Kanados gynybos ministro P.MacKay kandidatūrą į NATO vadovus.

Lietuva pritaria

Lietuva teigiamai vertina galimą Danijos premjero A.F.Rasmusseno kandidatavimą į NATO generalinio sekretoriaus postą.

"Jei kandidatuotų, A.F.Rasmussenas būtų geras kandidatas į NATO Generalinius sekretorius", – BNS sakė Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorius Rolandas Kačinskas.

Aljanso dabartinis generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis kadenciją baigs liepos 31 d. Jo įpėdinį tikimasi išrinkti balandžio 3–4 d. vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.

NATO diplomatai ir vienas JAV šaltinis šeštadienį sakė, kad Vašingtonas nurodė Aljanso šalims remsiantis A.F.Rasmusseną. Jis jau užsitikrino ir tokių įtakingų Europos valstybių kaip Vokietija, Didžioji Britanija ir Prancūzija paramą.

Asmenys į NATO vadovų postus skiriami bendru 26 Aljanso šalių sutarimu.


Ginčas dėl vėliavų

Politikai ir protestuotojai piktinasi Prancūzijos miesto Strasbūro, kuriame balandžio 3–4 d. vyks NATO viršūnių susitikimas, policijos pastangomis uždrausti kelti vėliavas su šūkiais prieš Aljansą.

Ginčas prasidėjo, kai piliečiai, kurie ant savo namų iškėlė vaivorykštės spalvų vėliavas su užrašu "NATO – ne", sulaukė policijos pareigūnų vizitų. Praėjusios savaitės pradžioje policininkai užsuko į Christiano Grosse'o namus ir pareiškė gavę nurodymą reikalauti, kad gyventojai nukabintų tokias vėliavas.

"Su jais kalbėjosi mano sūnus, – pasakojo C.Grosse'as. – Jie jam pasakė: "Nukabink arba mes nukabinsim."

Pasak C.Grosse'o, sūnus įvykdė nurodymą ir nukabino vėliavą.

"Tačiau jau kitą rytą vėl ją iškėliau", – pridūrė vyras, kuris priklauso vietos Komunistų partijos kuopelei.

Prancūzijos komunistų partijos generalinė sekretorė Marie George Buffet, apeliuodama į C.Grosse'o atvejį, paragino žmones iškelti tokias vėliavas visoje šalyje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių