Ar bus potvynis?
„Daug kam kyla klausimas, ar bus potvynis ir, jeigu jis vis tik bus, tai kada jis prasidės ir koks bus jo intensyvumas. Vien hidrologiniu požiūriu – upės pilnai užšalo esant žymiai aukštesniam vandens lygiui, dabar, panašu, žiemos nuosėkio laikas, išskyrus kai kuriuos ruožus Nemune, Minijoje ir kitose upėse, kur dėl upės vagos charakteristikų ledai mėgina formuoti sangrūdas ar kažkas ima stipriau reguliuoti nuotėkį aukštupio pusėje (Nemunas tarp Gardino ir Druskininkų)“, – rašė G. Stankūnavičius.
Dideliam (nebūtinai rekordiniam) potvyniui vien storos sniego dangos nepakanka. Šiuo metu ji kinta nuo kelių centimetrų prie Sūduvos aukštumų iki daugiau nei pusė metro Žemaičių kalnagūbryje, 30–40 cm šalies šiaurinėje ir vakarinėje dalyse ir 40–50 cm šiaurės rytuose ir Švenčionių aukštumoje.
„Dar turi būti pakankamas įšalo gylis, kuris storiausias, matyt, ten, kur ploniausia buvo sniego danga per šalčius (Suvalkija), didelės vandens atsargos sniege, ilgesnis teigiamos vidutinės paros oro temperatūros laikotarpis su didesniu, nei įprastai skystų kritulių (lietaus) kiekiu. Tai yra turėtų būti spartus sniego dangos tirpimas su labai nežymia tirpsmo vandens infiltracija į dirvožemį“, – rašė specialistas.
Prognozuojama, kad bus vėsiau
Vidutinės trukmės orų prognozės rodo, kad artimiausią savaitę kiek nors žymesnių kritulių Lietuvoje neprognozuojama. Nors vidutinė paros oro temperatūra bus artima 0 laipsnių ar kiek aukštesnė, tačiau orai bus labai būdingi kovo pradžiai: naktį ir ryte nedidelis šaltukas, dieną ir pavakare oro temperatūra kils iki kelių laipsnių (2–5 laipsnių, vietomis iki 7 laipsnių šilumos).
„Todėl stipresnio tirpimo galėtume tikėtis tik šį savaitgalį, kai virš Lietuvos slinks šilta oro masė, po to tirpimo tempai labai sulėtės, upių ištisinio ledo dangoje formuosi išplovos, ledo danga plonės. Taigi, taikant tokį scenarijų potvynis galėtų prasidėti ir kitą savaitę (nors mažai tikėtina), bet tikrai nerekordinis ir neaukštas, išskyrus specifinius upių ruožus (staigūs posūkiai, siaura vaga su aukštais krantais), kur ledui grūstis sąlygos yra palankesnės“, – savaitgalį skelbė mokslininkas.
Apie vasario mėnesio orų charakteristiką: kaip jau buvo kai kurių vietinių ir užsienio specialistų minėta, ekstremalus šaltis ir ilgas šaltas laikotarpis šį vasarį buvo susijęs su poliarinio (stratosferinio) sūkurio susilpnėjimu – susiskaidymu į mažesnius sūkurius, perdislokacija nuo poliarinių rajonų (65–90° š. pl.) link Eurazijos ir Šiaurės Amerikos sausumos rajonų.
Ilgalaikės orų prognozės rodo, kad kovo mėnuo mūsų regione bus kiek vėsesnis ir vietomis (Baltijos regiono pietvakariuose) artimas normai. Kritulių prognozuojama mažiau už normą.
„Šis poliarinis sūkurys veikia kaip besisukantis aukštais kraštais indas, pripildytas šalto ir sauso oro. Kai jis būna normalioje pozicijoje, šie „indo kraštai“ neleidžia šaltam orui ištekėti iš poliarinių rajonų į vidutines platumas. Kai jis silpnas ar pasislinkęs į žemesnes platumas – tas šaltas oras ilgam gali atnešti nebūdingą toms platumoms šaltį. Kelios šiltos dienos vidutinės mėnesio oro temperatūros labai nepakeis. Šiuo metu (pagal 27 dienos duomenis) vidutinė mėnesio temperatūra yra 4–5,5 laipsnių žemesnė už normą. Stipri šalčio anomalija susidarė ne tik mūsų regione, bet visoje šiaurinėje ir rytinėje Europoje. Priešingai, dėl Atlanto ciklonų trajektorijų poslinkio žymiai šilčiau nei įprasta (1,5–3 laipsnių) buvo Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje, Vidurio Europoje piečiau Karpatų ir Balkanuose“, – teigė docentas.
Stipriausias šaltis (speigas) Lietuvoje buvo fiksuotas pirmomis vasario dienomis (didesnėje šalies dalyje) ir mėnesio viduryje – keliose stotyse. Žemiausia šio mėnesio oro temperatūra vietomis krito žemiau 34 laipsnių šalčio. „Todėl nenuostabu, kad medijose pasirodė abejonių (ar nuomonių), kad galbūt klimato kaita (globalus atšilimas) nevyksta. Turėčiau nuraminti, klimato kaita vyksta ir, tikriausiai, jeigu ne klimato kaita – būtume fiksavę absoliučius šalčio rekordus, panašius, kaip 1956 m. vasario mėnesį, – rašė specialistas. – Kalbant apie tolimesnes orų prognozes vėl norisi prisiminti vasario šalčius, kai orų prognozės (skaitmeninės) pagal prognozuojamas charakteristikas dažniau keitėsi negu patys orai. Tai lėmė silpna oro pernaša aukštesniuose sluoksniuose ir orų kaitą, kaip vasarą labiau veikė ne oro masių advekcija, o spinduliuotės (ilgabangės ir trumpabangės) sąveika su debesų danga, paklotiniu paviršiumi ir kt. Šiuo metu oro pernaša yra stipresnė, bet savaitės pabaigoje, tikėtina, kad vėl susilpnės, todėl orų prognozės ilgesnės nei už 4–5 paras į priekį gaunamos iš skirtingų prognozavimo centrų nesutaps. Pavyzdžiui, pagal Vokietijos orų tarnybos (DWD) bei Europos vidutinės trukmės prognozių centro (ECMWF) sudarytas determinuotas orų prognozes savaitės pabaigoje orai vėl turėtų atšalti, naktimis net iki 8–10 laipsnių šalčio. Tačiau remiantis JAV prognozavimo sistema GFS, orai tuo pat metu bus panašūs į savaitės pradžios, t.y. nedidelis šaltis naktį, ir nedidelė šiluma dieną. Ilgalaikės orų prognozės rodo, kad kovo mėnuo mūsų regione bus kiek vėsesnis ir vietomis (Baltijos regiono pietvakariuose) artimas normai. Kritulių prognozuojama mažiau už normą.“
Šilčiausia žiemos diena
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai pirmadienį pranešė, kad paskutinė kalendorinės žiemos diena buvo šilčiausia per visą 2025–2026 m. žiemą, nors dar prieš mažiau nei dvi savaites fiksuoti šalčio rekordai ir speigas.
Šeštadienį Varėnoje buvo išmatuotas naujas vasario 28-osios aukščiausios oro temperatūros rekordas. Oras sušilo net iki 13,5 laipsnių, t. y. 0,9 laipsnio aukščiau už ankstesnį šios dienos rekordą išmatuotą Druskininkuose, 2017-02-28.
Mažiau nei 2 laipsnių iki rekordo trūko ir kovo 1-ąją, kuomet Druskininkuose sušilo iki 12,1 laipsnio. „Tokios šilumos priežastis – Lietuvą iš pietvakarių Europos pasiekusi labai šilta oro masė ir saulėti orai. Vasario 28-ąją net pusėje pagrindinių Lietuvos meteorologijos stočių buvo išmatuoti vietiniai aukščiausios oro temperatūros rekordai, o Ukmergėje – pakartotas. Labiausiai senasis rekordas (net 5 laipsniais) buvo viršytas Dūkšto meteorologijos stotyje. Be to, tuo pačiu pagerintas ir absoliutus vasario mėnesio šilumos rekordas. Iki šeštadienio absoliutaus rekordo reikšmė buvo 11,8 laipsnio, išmatuota 1990-02-24. Įdomu tai, jog per pastaruosius penkerius metus šilumos rekordai Lietuvoje išmatuojami net aštuonis kartus dažniau nei šalčio“, – teigė tarnybos specialistai.
Sniego danga sparčiai mažėjo
Anot sinoptikų, savaitgalį buvo fiksuojama labai aukšta oro temperatūra, todėl sniego danga sparčiai traukėsi. Daug kur ji suplonėjo net 10–20 cm.
Pirmadienį ryte storiausia (vietomis siekianti virš 30 cm) ji buvo šiaurinėje šalies dalyje. Daugelyje šalies vietovių sniego dangos storis dar siekia tarp 10–30 cm. Mažiausiai sniego – pietvakarinėje šalies dalyje. Čia sniego danga jau neištisinė.
Dirvožemio įšalimo sluoksnis daugelyje šalies vietų siekia tarp 0–13 cm. Storiausias įšalas išmatuotas Varėnos, Kauno ir Kybartų meteorologijos stotyse, kur siekia iki 30–34 cm. Vis dėlto, ten kur sniegas nukastas įšalo sluoksnis gali būti ir storesnis.
„Per pastarąsias dienas įšalo sluoksnis traukėsi tiek iš apačios, tiek iš viršaus. Ateinančiomis dienomis nedidelių kritulių gali pasitaikyti tik vietomis. Dienomis dėl teigiamos oro temperatūros sniego danga ir toliau tirps“, – teigė sinoptikai.
Artimiausių dienų prognozė
Antradienį žymesnių kritulių nenumatoma. Naktį ir rytą daug kur plikledis, vietomis rūkas. Vėjas besikeičiančios krypties, 4–9 m/s. Temperatūra naktį 0–5, vietomis 6–8 laipsniai šalčio, dieną 1–6 laipsniai šilumos.
Trečiadienį žymesnių kritulių nenumatoma. Naktį ir rytą plikledis. Vėjas vakarinių krypčių, 6–11 m/s. Temperatūra naktį nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos, dieną 3–8 laipsniai šilumos.
Ketvirtadienį kritulių tikimybė nedidelė. Naktį ir rytą plikledis. Vėjas vakarų, šiaurės vakarų, 7–12 m/s. Temperatūra naktį nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos, dieną 4–9 laipsniai šilumos.
Hidrologinė situacija
Kovo 2 d. daugelyje šalies upių stebimas nedidelis vandens lygio svyravimas, daugiausia kilimas, vakarinėje dalyje, vietomis iki 29 cm per parą. Žymesnis vandens lygio kilimas (86 cm) stebimas Bartuvoje ties Skuodu.
Upėse stebimas likutinis priekrantės ledas, silpnėjanti ledo danga, ledas su properšomis ir atotirpomis, ant ledo yra vandens. Per savaitgalį ledas patirpo, jo storis sumažėjo 2–11 cm. Informaciją apie išmatuotą ledo storį rasite čia.
Artimiausiomis dienomis numatomi švelniai pavasariški orai. Dienomis sniego danga tirps intensyviau. Ledas tirps toliau. Naktimis tirpimas lėtės dėl nedidelio šalčio.
Vandens lygis pamažu kils, nors ledas toliau tirps vietoje, kai kur galimas ledo dangos lūžimas, ledonešis. Ledo judėjimo metu didelė ledo sangrūdų tikimybė.
Primenama, kad ežeruose ledo storis laikomas tvirtu ir jau gali išlaikyti žmogų, kai yra ≥7 cm. Grupei žmonių išlaikyti ledo storis turi būti ne plonesnis kaip 12 cm. Upėse ledo danga niekada nebūna saugi!
Kuršių marios užšalusios, ties Vente ledo storis 46 cm, ties Nida ledo storis 53 cm, vietomis ant ledo sniego tirpsmo vanduo, ledo irimas 1 balas, ties Juodkrante ant ledo sniego tirpsmo vanduo.
Naujausi komentarai