Klaipėdos apygardos teisme teisiamas Henrikas Daktaras prieš beveik mėnesio pertrauką iki kito posėdžio paprašė leidimo susitikti su kunigu.

Kitą kartą 16 teisiamųjų, tiek pat advokatų, būrys kaltinamuosius saugančių pareigūnų, prokuroras bei teisėjų kolegija narplioti Daktarų gaujai inkriminuojamų nusikaltimų narplioti rinksis vasario 6 dieną.

Prieš pertrauką H.Daktaras pasiguodė neturintis galimybės susitikti su kunigu. Paklaustas, stačiatikių ar katalikų kunigo norėtų, teisiamasis atsakė, kad jam vis tiek, nes jis yra priėmęs stačiatikių tikėjimą.

Teisėjų kolegijos pirmininkas pažadėjo paderinti su Kalėjimų departamento pareigūnais, kad kalinys galėtų susitikti su šventiku.

Be to, patenkintas H.Daktaro gynėjo prašymas apklausti Lukiškių kalėjimo vadovus, kurie turėtų papasakoti, ar 1996-ųjų balandį, kai šis kaltinamasis buvo laikomas kalėjime, kaliniai turėjo galimybę skambinti telefonu į laisvę. Antradienį liudijęs žmogus pasakojo prieš verslininko Sigito Čiapo žūtį sulaukęs H.Daktaro skambučio iš Lukiškių.

Papildyta:

Trečiadienį iš viso būrio kviestų liudytojų atvyko mažuma. Teisėjai nusiteikę įstatymo numatytais būdais priversti liudytojus atvykti, o piktybiškai to nedarančius, bausti.
Ruošiamasi įslaptintų liudytojų apklausai. Daktarų byloje tokių, kurių asmenybės negali būti atskleistos bus bene šeši.
Klaipėdos apygardos teismas neturi techninių galimybių posėdžio metu apklausti slaptus liudytojus, todėl proceso dalyviai turės rūpimus klausimus jiems užduoti raštu.
Buvęs Kauno kriminalinės paieškos darbuotojas Juozas Saldukas prisiminė iš darbo tuometinėje milicijoje pažinojęs ne tik H.Daktarą, bet ir jo tėvą.
Pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais, kai vyko daugybės įmonių bei kitokių objektų privatizacija, jis taip pat pirko ne vieną jų.
„Mano „stogas“ buvo turistu pravardžiuotas Vladimiras Seneckis. Jis padėdavo spręsti klausimus su kitomis gaujomis“ – liudijo buvęs pareigūnas.
V.Seneckio nužudymas inkriminuojamas Daktarams, nors jo kapas iki šiol nerastas.
Nors J.Saldukas buvo iškviestas liudyti, pats sakė turįs būti vadinamas nukentėjusiuoju, nes jo butas Šilutėje buvęs susprogdintas. Kaltais dėl to jis įvardijo Dinarą Užkuraitį ir Joną Bielskį, kuriems buvusi iškelta byla, bet kažkodėl tyrimas likęs be pabaigos.
Teisėjai paaiškino, kad abu šie vyrai Daktarų byloje yra liudininkai, o ne teisiamieji. Beje, abu juos valstybė saugo ir daugelį nuodėmių atleido už parodymus prieš kitų gaujų narius.
Trečiadienį teisme kalbėjo ir pirmoji Rimanto Ganusausko, pravarde Mongolas, žmona Dalia Ganusauskienė.
Moteris atviravo niekada nejautusi simpatijos H.Daktarui. Ji prisiminė iš buvusio sutuoktinio sužinojusi, kad plaštaką jam peršovė būtent H.Daktaras. Prieš pat dingimą jos vaikų tėvas buvo atvykęs. Baimindamasis persekiojimo jis keitė išvaizdą peruku.
Po Mongolo dingimo D.Ganusauskienė sulaukė H.Daktaro skambučio, o vėliau ir jo vizito į namus. Šis tikinęs, kad R.Ganusauskas likęs jam skolingas įspūdingą sumą, ir davęs suprasti, kad buvusi žmona šią skolą turėsianti padengti savo butu.
H.Daktaras karštai įrodinėjo negalėjęs reikalauti pinigų iš moters, kuri neturėjo jokio turto ir jos namuose nesilankęs.