Iš karto noriu pasakyti, kad reiškiu pagarbą Premjerui, kuris išdrįso sudalyvauti tikrai „hard talk“. Laidoje, kuri pagal pavadinimą yra tikrai sunki pašnekovui.

Visada galima padaryti ką nors geriau, bet į sunkius klausimus atsakyta, manau, pakankamai taikliai, kompetetingai ir įtaigiai.

Na, užspaudė klausimai apie namų renovavimą, bet ką jau padarysi, jei tikrai šią problemą turim.

O pagalbą Premjerui noriu pasiūlyti dėl klausimų, ant kurių tarsi ant grėblio vis užlipame ir neturime paprastų kiekvienam (o ypač užsieniečiui) suprantamų argumentų.

Tai kaltinimai, kad Lietuva kolaboravo su naciais, kad siekis adekvačiai pasmerkti ne tik nacionalsocialistų, bet ir komunistų nusikaltimus – tik savotiška priedanga šiam kolaboravimui.

Manau, kiekvienas iš mūsų (o ypač politikų) galėtumėm pasakyti bent kelis faktus, kurie padėtų apginti Lietuvos garbę ir interesus gavus tokius klausimus.

Pirma, tai, kad Lietuvoje buvo nužudyta daug žydų, nereiškia, kad lietuviai – žydšaudžių tauta. Atvirkščiai – Lietuva nuo seno buvo vieta, kurioje žydai saugiai ir taikiai gyveno.

Iki nacių atėjimo. Jei lietuviai būtų antižydiški, Lietuva nebūtų tapusi prieglobsčiu žydams, o Vilnius – „Šiaurės Jeruzale“.

Nesinori priminti, bet galime turėti galvoje, kad priešingai nei JAV, kuri pradžioje nenorėjo įsileisti iš Vokietijos nuo Hitlerio bėgančių žydų, Sovietų Sąjungos, kuri gražindavo nuo Hitlerio pabėgusius žydus naciams, ar net Jungtinės Karalystės, kurioje netrūko pseudoarijiškų paistalų, Lietuvoje gal ir buvo žydiškos temos juokeliai, bet nebuvo žydų persekiojimo ar engimo.

Antra, kaltinant Lietuvą antisemitizmu ar kolaboravimu yra įžeidžiamas šimtų Lietuvos žmonių, kurie gelbėjo žydus, atminimas.

Trečia, kaip galima kaltinti Lietuvą kolaboravimu su naciais, jei šis kolaboravimas jokiais oficialiais formaliais būdais tiesiog nevyko.

Dar daugiau – nepaisant dedamų pastangų naciai Lietuvoje taip ir nesugebėjo suformuoti savo SS legiono. Beje, priešingai nei Latvijoje ar Estijoje bei daugelyje kitų okupuotų šalių.

Manau, kad į istorijos klausimus mes turime atsakinėti pakelta galva, juo labiau kai turime aiškius atsakymus. Suprantu, kad šie mano pateikti argumentai istorijos tema gal ir gali pasirodyti diletantiški rimtiems istorikams. Tačiau tokiu atveju laukiu istorikų pagalbos.