Žinią apie karalienės mirtį lydėjo įvairiausios reakcijos, atsiliepimai. Tarp jų – piešinėlis su karaliene ir meškiuku Padingtonu, einančiais susikibus už rankų. „Nebijokite, ponia. Pasaulis laikys jus už rankos“, – lydėdamas ją į paskutinę kelionę sakė visame pasaulyje gerai žinomas meškiukas. Jaunimas „TikTok“ į karalienės mirtį reagavo kitaip – vaizduodami, kaip nenoriai gyvenime po mirties susitinka Elžbieta II ir princesė Diana.

Elžbietai II turėčiau padėkoti. Už tai, kad gūdaus sovietmečio vaikystėje parodė: kas valdo valstybę, gali šypsotis.

„Kodėl buvusi princo meilužė tampa karaliene?“ – LRT radijo eteryje piktinosi klausytoja, turėdama omenyje Karolio III žmoną Camillą, tapusią karaliene konsorte. Blogiukė Camilla, išardžiusi gražią sosto paveldėtojo šeimą? Tačiau pažiūrėkime į priešistorę. Camillą įsimylėjęs Charlesas žinojo, kad jos vesti negalės – per žemos kilmės, o paskui dar ir ištekėjo už kito. Taigi, princas Charlesas vedė kitą – pakankamai mėlyno kraujo kandidatę. Tačiau nebuvo laimingas santuokoje. Kaip ir Camilla, nes jos mylimas vyras jų santuokos metu spėjo permiegoti su daugeliu jos draugių. Taigi, kalbant apie Dianos ir Charleso santuokos griūties priežastis – kaip toje pasakoje, kur aiškinamasi, kodėl gaidelis vištelei išmušė akelę. Ir kaip siūlų kamuolį vyniojant taką nuo vieno kaltojo prie kito, galutiniame taške atsimušama į tai, kad tada tuoktis iš meilės galėjo tik tie sosto paveldėtojai, kurie įsimylėdavo tinkamą kandidatę. Kaip gerai, kad dabar tinkamų kandidatų ratas ir karaliams, sosto įpėdiniams smarkiai praplėstas. Tokių laikų nesulaukusių karalių ir karalienių, princų ir princesių kaulams belieka sunkiai atsidusti. O ar gerai, kad Karolis III, įteisinęs savo santuoką su Camilla, kurios pirmas vyras tebevaikšto šia žeme, vadovaus Anglikonų bažnyčiai – spręsti britams.