Velykų žmonės

Ilga šiemet kelionė į šviesą. Sugurę pandeminėse kovose, jau jau stiebėmės į pavasarį... O įžengėme į jį ne vilties pakylėti, bet sugniuždyti karo žinios. Gavę dar vieną dvasios stiprumo išbandymą – kaip vėl nepaklysti baimėje, neviltyje?

Gyvenimas šįsyk parašė juodąjį scenarijų, kuriame nebepakanka žaisti gerumą su TV pulteliu ant sofos: paaukojai porą eurų kuriai nors akcijai – ir jautiesi gavęs indulgenciją. Ukrainiečių kančia atvėrė vos užsitraukusias mūsų kelio į laisvę žaizdas, atrakino bendradaliams mūsų širdis ir namų duris. Net patys nustebome – kiek turime gerumo! Jis neapsinešė merkantiliškumo dulkėmis, neapaugo sotumo lašiniais. Dalijomės kuo įmanydami, klausydamiesi staiga taip įnirtingai ėmusios plakti širdies, kuri prisiminė savo prigimtį – mylėti, dalytis, rūpintis.

Ilga šiemet kelionė į šviesą, tačiau tos šviesos tiek, kad spinduliai ir karo debesis skrodžia. Ir kaip niekad giliai į širdį įkritę popiežiaus Jono Pauliaus II kadais pasakyti žodžiai: „Nepasilikite neviltyje. Mes – Velykų žmonės, aleliuja yra mūsų giesmė.“

Ilga šiemet kelionė į šviesą, tačiau tos šviesos tiek, kad spinduliai ir karo debesis skrodžia.

Mes – Velykų žmonės. Kančia mums – ne priešas, o mokytojas. Mes sugebame ne tik prašyti malonių, ne tik niurzgėti dėl negandų, ne tik priekaištauti, esą Dievas kurčias, bet ir kalbėtis su Juo – širdimi. Mes pajėgiame prisikelti kasdien ir, nusibrozdinę kelius į abejones, nusivylimus, netikėjimus, – vėl eiti.

Šaltas šis pavasaris – gal ir neišblizginome langų, neišvalėme visų namų kertelių senoviniu papročiu. Tačiau svarbiausias Velykų paprotys – įsileisti šviesą į savo širdį. Ir tikėjimą, kad Dievas prisikėlė. Net tada, kai tamsa tokia juoda, jog net širdies plakimo nebegirdėti.

Aleliuja! Grįšime iš bažnyčios nugiedrėję, su Prisikėlimo žinia. Sėsime prie stalo, sudėję į lėkštes simbolinius palinkėjimus – ne picas, sušius ar prekybos centre paskubomis nupirktus pusfabrikačius, o su meile paruoštus patiekalus. Daušime pačių išdailintus margučius, vaišinsimės pagal mamos ar močiutės receptą iškeptu pyragu. Ir sveikinsime vieni kitus gyvai – ne socialiniuose tinkluose patiražuota banalybe. Mes juk – Velykų žmonės.


Šiame straipsnyje: Velykostikėjimasviltis

NAUJAUSI KOMENTARAI

R...

R... portretas
Ačiū autorei už šiuos gražius šiltus žodžius.Gera tokius ir skaityti,ir girdėti.Bet tuoj juk neiškęs nuolatiniai ,,komentatoriai'',kurie laimingi jaučiasi tik ką nors apjuodinę,apšmeižę.Amžinai niurzgantys ir viskuo nepatenkinti.Net ir gražiausių švenčių progomis.

Tik kažkur

Tik kažkur portretas
saviems bėdžiams tas gerumas net nebuvo užaugęs. Tik svetimiems.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    3
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    2
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių