Vasarą padaugėja su kelionėmis susijusių sukčiavimo atvejų

Skambučiai iš užsienio

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, šių metų antrą ketvirtį Lietuvos gyventojai dėl įvairių sukčių apgaulių prarado 2,5 mln. eurų. Anot „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovo Lino Sadecko, vis daugiau žmonių pakimba ant sukčių kabliuko vasarą, kai žmonės daugiau keliauja ir ilsisi.

„Paprastai skambutis iš nepažįstamo telefono numerio priverčia suklusti. Tačiau ruošiantis kelionei ar jau keliaujant nepažįstami telefono numeriai iš pirmo žvilgsnio gali ir nesukelti įtarimo – juk laukiama skambučių dėl užsakyto automobilio, nakvynės vietos, skrydžio bilietų ir pan. Tokią situaciją, kai sumažėja budrumas, puikiai išnaudoja finansiniai sukčiai“, – sako ekspertas.

Jau ne vienus metus labai paplitusi sukčiavimo schema yra apgaulingi telefono skambučiai. Paprastai skambinama iš užsienyje registruotų telefono numerių, o perskambinus žmogus apmokestinamas ypač dideliais ryšio mokesčiais.

Saugumo specialistai pataria nepamiršti ir dar vienos svarbios taisyklės – normalus paslaugų teikėjas niekada telefonu neprašo kliento banko kortelės duomenų ar prieigos prie jo banko sąskaitos. Jei sulaukėte tokio prašymo, greičiausiai susidūrėte su sukčiais.

Kuria naujas istorijas

„Žmonės sulaukia nemenko spaudimo – paprastai įvardijama problema, reikalaujama greitai apsispręsti ir dėl kokių nors priežasčių prireikia prisijungimo prie elektroninės bankininkystės ir papildomo patvirtinimo ar mokėjimo kortelės duomenų atskleidimo. Tai neva yra būdas išspręsti kilusias problemas dėl poilsio vietos, automobilio nuomos, pasikeitusių atostogų detalių. Tokiu atveju akivaizdu, kad susidūrėte su nusikaltėliais, todėl geriausia nutraukti bendravimą, kol dar nepatyrėte skaudžių padarinių“, – pataria L. Sadeckas.

Nukentėję klientai praneša: skambinantys sukčiai pasakodavo, kad neva pažįstami asmenys davę jų kontaktinį telefono numerį ir siūlydavo atostogų paketus už žemesnę kainą, nei tuo metu buvo siūloma rinkoje, o pervedus lėšas – dingdavo. Anot sukčiavimo prevencijos specialisto, nėra kriterijų, kaip sukčiai atsirenka galimas aukas. Dažnai jie bando laimę skambindami visiems iš eilės – jei iš tūkstančio skambučių rezultatyvūs būna bent keli, jau labai pasisekė.

Galioja sena gera taisyklė – jei kažkoks pasiūlymas atrodo pernelyg gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai tai ir nėra tiesa.

Pasiūlymas ar apgaulė?

Įsisiūbavus atostogų sezonui, sukčiai gyventojus ne tik apipila apgaulingais skambučiais – jie taip pat kuria interneto svetaines, kurios labai panašios į žinomų kelionių agentūrų ar didelių oro linijų bendrovių. Taip pat populiaru kurti apgaulingus skelbimus internete, siūlančius patalpas poilsiui. Pasitaiko atvejų, kai nuotraukos yra „pasiskolinamos“ iš užsienyje nuomojamų butų ar namų ir publikuojamos kaip siūlomos Lietuvoje. Pervedus avansą ar visą sumą už nakvynę, nuomotojais prisistatantys asmenys dingsta.

„Galioja sena gera taisyklė – jei kažkoks pasiūlymas atrodo pernelyg gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai tai ir nėra tiesa“, – sako L. Sadeckas. Anot jo, radus nežinomą kelionių svetainę su puikiais pasiūlymais, tikrai verta paieškoti jos pavadinimo „Google“ ar kitoje paieškos sistemoje ir sužinoti, kas apie ją buvo parašyta anksčiau. Gera pagalbininkė gali būti ir kelionėms skirta interneto svetainė „Tripadvisor“, kur keliautojai vieni su kitais dalijasi kelionių patirtimis.

Rekomenduoja tikrinti

Taip pat vertėtų pasitikrinti, koks „dosnaus“ kelionių paslaugų teikėjo nuomojamo turto adresas. Pasinaudojus „Google Street View“ galima pasitikrinti, kas iš tikrųjų yra nurodytu adresu.

„Jeigu atlikę tokius veiksmus vis tiek nesate užtikrinti, ar tai yra realiai egzistuojantis nuomos objektas, ar kelionių agentūros biuras, tuomet verta pagalvoti apie geriau žinomo ir patikimesnio partnerio atostogoms planuoti pasirinkimą“, – sako  saugumo ekspertas.