V. Putino mąstysenos gairės

Vladimiras Putinas puls Ukrainą iš rytų. Arba iš pietų. Arba, atlikęs klaidinamą manevrą, per Padniestrę – iš vakarų. Arba iš Baltarusijos. Jis paskelbs taiką, o tada puls. Arba atvirkščiai. Taigi, karas artėja. Gal ir ne.

Ši net ir patyrusių Vakarų analitikų skelbiama painiava atspindi, kokio slaptumo Rusija laikosi priimdama sprendimus. Turimi žvalgybos informacijos trupiniai nesudaro jokio aiškaus vaizdo. Galbūt Kremlius slapčia pamėtėja medžiagos, skirtos Vakarams įbauginti, kad jie padarytų nuolaidų? Ko laukia Rusijos lyderis? Kol įšals žemė, kad jo tankai galėtų manevruoti, ar kol neatlaikys Vakarų nervai? Šito mes nežinome. Spėčiau, kad per šią partiją gali būti atlikta dar daug ėjimų. Nauja taktika gali apimti sprendimą užsukti dujas Europai, viliantis, kad sušalusios ir panikos apimtos turtingosios šalys pradės maištauti prieš amerikiečių grasinimus imtis sankcijų.

Vis dėlto šios spėlionės praleidžia esminį dalyką. Mes turime dvi aiškias gaires, perteikiančias V.Putino mąstyseną.

Tinkamas atsakas į visa tai būtų nedelsiant organizuotos karinės pratybos Baltijos jūros regione.

Viena jų išreikšta jo paties žodžiais, jo paties tinklalapyje. Tai liepą paskelbta jo ilga esė „Apie rusų ir ukrainiečių istorinę vienybę“. Atidžiai perskaitykite šį straipsnį – juo yra nužymimas pagrindas karui.

Straipsnio pradžioje primenama, kad šventasis Vladimiras, Naugardo kunigaikštis ir Kijevo didysis kunigaikštis, 988 m. tapo pirmuoju apsikrikštijusiu slavų valdovu. Sujungus tai su ankstesniu V.Putino pareiškimu, kad Krymas, numanoma šio krikšto vieta, yra Rusijos „Šventyklos kalnas“, peršama mintis, kad Vladimiras 2.0 paveldėjo Vladimiro 1.0 mantiją ir yra dievo pateptasis visų rusakalbių gynėjas.

Straipsnyje teigiama, kad apsauga jiems žūtbūt reikalinga. Jis argumentuoja, kad Vakarų globojama Ukraina dabar vykdo „nepakenčiamą“ politiką: verčia rusus išsižadėti savo šaknų ir juos „prievarta asimiliuoja“ –  dėl savo masto šis procesas gali būti prilyginamas „masinio naikinimo ginklų“ panaudojimui prieš Rusiją. Dėl to „rusakalbių“ (kaip jis juos apibūdina) skaičius galiausiai esą sumažės „šimtais tūkstančių ar net milijonų“.

Kitaip tariant, Rusija turi teisę įsiveržti į Ukrainą, kad užkirstų kelią genocidui.

Antroji gairė yra Rusijos veiksmai. Pastarosiomis dienomis surengtos dvi kibernetinės atakos prieš Ukrainą visiškai atitinka Kremliaus mėgstamą veiklą: skleisti baimę, netikrumą ir abejonių. Viena jų buvo primityvi informacinė ataka prieš dešimtis vyriausybinių tinklalapių. Ji neva buvo surengta lenkų nacionalistų, nors net ir bukiausias pusgalvis iš lenkų kraštutinės dešinės stovyklos būtų rašęs taisyklingesne kalba negu šie įsilaužėliai.

Paskui buvo įvykdyta grėsmingesnė ataka, sudariusi duomenis šifruojančio viruso, naikinančio informaciją paveiktuose kompiuteriuose, regimybę. Tinklais srūvantys duomenys yra šiuolaikinės visuomenės kraujas. Rusija mėgina sukelti Ukrainai širdies smūgį. Aplinkiniai irgi susirūpinę. Esama panašumų į „Notpetya“ – rusišką kenkėjišką programą, 2017 m. paralyžiavusią šimtus Ukrainos įmonių ir organizacijų. Vėliau ji išplito visame pasaulyje ir tapo brangiausiai kainavusia kada nors surengta kibernetine ataka, kurios padaryta žala vertinama 10 mlrd. dolerių.

Be to, puolama ne vien Ukraina, bet ir Švedija. Virš karališkųjų rūmų Stokholme ir atominių elektrinių buvo pastebėti skraidantys neatpažinti dronai. Šalies karinės žvalgybos agentūrai vadovaujanti generolė majorė Lena Hallin praeitą savaitę sakė, kad šalies saugumo „padėtis toli gražu nėra normali“. Pagal skandinaviškus tylumo standartus tai prilygsta kurtinamam nerimo šauksmui.

Tinkamas atsakas į visa tai būtų nedelsiant organizuotos karinės pratybos Baltijos jūros regione, kurios apimtų gausų amerikiečių pastiprinimą ir būtų papildytos didžiulėmis pastangomis sustiprinti Ukrainos karinį, ekonominį ir kibernetinį saugumą. Tik nedėkite į tai didelių vilčių. Daug labiau tikėtini raginimai plėtoti dialogą ir kalbos apie nuolaidas, kurios galėtų nuraminti V.Putiną (arba suteiktų jam trampliną veikti). Taip pat amžinos raudos, kad nežinome, ką iš tikrųjų mąsto Rusijos lyderis. Nors iš tiesų žinome.



NAUJAUSI KOMENTARAI

WW

WW portretas
sitas balvonas mano,kad jis gudresnis uz putina? Nepamirskit,kad net pavarde putino grynai lietuviska, ko negalima sakyti apie landzbergiu sunauja.

politkorektiška

politkorektiška portretas
svarbu, ką žydas pasako apie arabus, ir neverta išklausyti arabo nuomonės apie žydus

Taigi

Taigi  portretas
> tam[ai] -taigi-jankiu KALE nesusilaike ,ir visus aplojo ............................Dėkui už patvirtinimą apie išsakytą nuomonę, degradavęs Kremliaus šunėke.
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Gyvastis – iš sovietinės būdelės
    Gyvastis – iš sovietinės būdelės

    Lietuva niekaip neišvėdina sovietinių atmatų tvaiko – kažkokia gyvoji zoologija nusibogino pas A.Lukašenką ir ėmė tą tablečių vartotoją sveikinti su okupacijos švente. ...

    13
  • (Ne)rūpi „Eurovizija“
    (Ne)rūpi „Eurovizija“

    Šiomis dienomis kaip Grytutė su Joniuku rankiojome trupinėlius, kad tik jie parodytų kelią į eurovizinę sėkmę. Kiekvienas Turine išgirstas palankus vertinimas buvo tarsi gydomasis tvarstis ant niurnėjimu chroniškai sergančių tau...

    3
  • Ar dar gyvos protesto žiežirbos?
    Ar dar gyvos protesto žiežirbos?

    Kasmet minime Romo Kalantos žūties metines, bet gana dažnai – tik kaip datą, įvykį, kuris tėra statiškas: jau įvykęs ir neretai liudija tik praėjusį laiką, kuriame liko mūsų jaunystė, neišsipildymas, skausmas, laisvės tro&sc...

    7
  • Molinės kojos
    Molinės kojos

    Gandai apie Kauno „Žalgirio“ mirtį buvo gerokai perdėti. Perfrazuojant Marko Twaino mintį, galima konstatuoti, kad kalbos apie Lietuvos krepšinio milžino molinėmis virtusias kojas neatitinka tikrovės. Tačiau, ar žalgiriečiai gali b...

    3
  • Kam žadinti nemiegantį?
    Kam žadinti nemiegantį?

    Nuo neatmenamų laikų interneto pelkynuose gyvuoja legendos, kad Vakarų žlugimą ir Kinijos žemių triumfą numatęs dar pats Napoleonas (1769–1821). Teigiama, kad Prancūzijos imperatorius kažkam kažkada prasitaręs, esą Kinija yra snaudžiantis ...

    5
  • Klasikui būtų pavydu
    Klasikui būtų pavydu

    Armagedonas, planuotas savaitės pradžioje kartu su paradu Raudonojoje aikštėje, neįvyko. Turbūt dar ne laikas. Nors tokių baimių kone visoje Europoje būta ir ne be pagrindo, nesgi Kremliaus svajonių jaunikis yra palinkęs į skaičių ir jam vi...

  • Tvaresni ir saugesni
    Tvaresni ir saugesni

    Tiesos žodžiai dažnai skamba pernelyg patetiškai, kad jais patikėtume. ...

    3
  • Pardavėjų ir pirkėjų besotystė
    Pardavėjų ir pirkėjų besotystė

    Godumas – ryškiausias XXI a. žmonijos bruožas. Nustelbęs meilę, atjautą. Net ir pavydą, atrodo, kurio visada per daug būta. Godumas parduodant. Kuo brangiau. Godumas perkant kuo daugiau. Visa kaltė verčiama vartotojiškumui. ...

    2
  • Pagrindinės galūnės atrofija
    Pagrindinės galūnės atrofija

    Praėjus Spaudos atgavimo dienai, visad verta prisiminti vieną legendinį pasakymą. "Tūpas žurnalystas". Taip kažkada politikos Viktoras apibūdino kažkokį ne itin iškilų žiniasklaidininką. ...

    1
  • Kariuomenė ir lyčių lygybė: ką numato įstatymai?
    Kariuomenė ir lyčių lygybė: ką numato įstatymai?

    Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kasmet sulaukia besikreipiančių asmenų klausimų, kodėl į kariuomenę privalomai šaukiami tik vyrai ir ar tai nėra diskriminacija lyties pagrindu. Tad kaip privalomoji karo tarnyba reglamentuojama teisi&sca...

    4
Daugiau straipsnių