Kaunietė Janina Kaminskienė neseniai įsitikino, kad iš pirmo žvilgsnio menka įstatymo detalė gali būti labai svarbi sprendžiant paprasto žmogaus problemą, kuri iš paprasto buitinio nesklandumo lengvai gali virsti triženkle bauda.
Vietoj pagalbos – bauda
Lietuvos nusipelniusi gydytoja prisipažino nepažįstanti labiau gyvūnus mylinčio žmogaus nei iš mažytės pensijos gyvenanti jos kaimynė Janina Abarienė. Žiemą lesinami paukščiai, maitinamos aštuonios prie daugiabučio namo gyvenančios katės ir kiekvienas jos kelyje pasitaikantis beglobis šuo. Jos bute gyvenantis 10 kg sveriantis katinas – buvęs benamis kačiukas.
"Neseniai atsitiko bėda – katinas susirgo ausų uždegimu ir, alinamas kasdienio skausmo, tapo agresyvus. Janina negalėjo jo pati nuvežti į jokią gyvūnų kliniką, nes gyvūnas buvo per sunkus, priešinosi silpnai moteriai, – laiške redakcijai rašė J.Kaminskienė. – Tad kaimynė nutarė gydyti bėdžių pati, bet katinas apdraskė savo geradarę. Ši nedelsdama nuvažiavo į Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligoninę, kur buvo paskiepyta nuo stabligės."
Kaunietės manymu, iš ten žinia apie neregistruotą ir neskiepytą suaugusį katiną buvo perduota Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT), iš kurios atvažiavęs veterinarijos gydytojas, užuot paskiepijęs sergantį augintinį, paskyrė jo šeimininkei 50 litų dydžio baudą už tai, kad benamį kačiuką priglaudusi pensininkė nenuvežė jo laiku paskiepyti ar užregistruoti į Gyvūnų registracijos centrą.
J.Kaminskienę papiktino, kad nepajėgianti iš tolimo mikrorajono atvažiuoti su sergančiu katinu moteris buvo įspėta, jog skubiai paskiepytų ir įregistruotų gyvūną, nes antraip jai bus paskirta dar viena bauda.
Trūko tik gerumo?
"Specialistas matė sudėtingą situaciją, tačiau nereagavo į pensininkės prašymą padėti atlikti bent vieną privalomų procedūrų namie. Todėl Janina pati nuvažiavo į "Nuarą" prašyti, kad kas nors atvažiuotų į namus įregistruoti ir paskiepyti gyvūną, tačiau išgirdo: "Atvežkite katiną pati", – pasakojo skaitytoja.
Tokių pačių atsakymų J.Abarienė sulaukusi ne vienoje miesto gyvūnų gydymo klinikoje, kol pagalbos sulaukė iš gydytojos Rūtos Mikėnienės. Gydytoja sutiko atvažiuoti pas keturkojį ligonį į namus, ten pat jį ir paskiepijo. "Kaimynė liko sužavėta veterinarijos gydytojos nuoširdumu, tačiau negali užmiršti VMVT nejautrumo – veterinarijos gydytojas surado laiko atvykti paimti baudą, tačiau atsisakė padėti pagalbos stokojančiai moteriai", – dėstė J.Kaminskienė.
Skaitytoja siūlo pakeisti
Dėl šios istorijos kaunietė atkreipė dėmesį į kai kurias neišspręstas gyvūnų globos ir priežiūros, jos administravimo problemas.
"Pavyzdžiui, kodėl reikia gyvūnus registruoti vienoje vietoje? Kodėl negalima būtų sutvarkyti šią opią problemą taip, kad registracijos mokestis būtų renkamas veterinarijos klinikose, kur keturkojai atvedami skiepyti ir gydyti. Tokiu būdu būtų galima dešimteriopai pagerinti gyvūnų apskaitą ir registracijos mokesčio surinkimą", – svarstė skaitytoja.
Neįgalūs, garbaus amžiaus žmonės, neturintys galimybių atvežti augintinį pas veterinarijos gydytoją ar jį įregistruoti, turi turėti galimybę kviesti specialistą į namus. J.Kaminskienei logiška atrodytų ir lengvata, kuria būtų pamaloninti benamius gyvūnus priglaudę kauniečiai.
Komentaras
Benas Noreikis
Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD) pirmininkas
– Seimo nario Petro Auštrevičiaus iniciatyva buriama darbo grupė naujos redakcijos Gyvūnų globos įstatymui parengti. Manau, kad darbo grupė, kurios narys esu, atkreips dėmesį į J.Kaminskienės pastabas ir pasiūlymus, tačiau galutinis rezultatas paaiškės tik rudenį, kai pataisos bus parengtos.
Pritariu J.Kaminskienės nuomonei, kad neįgaliesiems ir itin garbaus amžiaus žmonėms jų gyvūnų registracijos ir skiepijimo paslaugos galėtų būti suteiktos namuose – to reikalauja paprasčiausias žmogiškumas. Juk norint paženklinti kitokį namų turtą, pavyzdžiui, televizorių, jo nereikia vežti į policijos nuovadą – pareigūną galima išsikviesti į namus. Tai kodėl negalima būtų išsikviesti gyvūnus registruojančios tarnybos darbuotojo į namus? Beje, Kanadoje naminius augintinius galima registruoti telefonu, internetu, banke, pašte ar tiesiogiai pas atsakingus už registravimą pareigūnus.
Taip pat pritariu skaitytojos nuomonei, kad gyvūnus registruotų ne viena tarnyba, kaip yra dabar, o veterinarijos gydytojai, skiepydami keturkojus gydyklose. Be to, turi likti tik vienkartinis registracijos mokestis – ir jokių rinkliavų kas mėnesį. Todėl LGGD sieks naujos gyvūnų registracijos programos pagal Kanados patirtį. Ši programa ypatinga tuo, kad ji nekainuoja nei savivaldybei, nei mokesčių mokėtojams.
Pritariu, kad gyvūną iš prieglaudos paėmęs žmogus turėtų lengvatų – pavyzdžiui, už pirmuosius priglausto keturkojo gyvenimo metus namuose mokėti perpus mažesnį jo registracijos mokestį. Manau, kad nebūtina paženklinti mikroschemomis visų gyvūnų – ES reikalauja mikroschemų tik tuo atveju, jei gyvūnas kerta kurios nors valstybės sieną. Todėl šį brangiai kainuojantį savivaldybei ir mokesčių mokėtojams reikalavimą reikėtų atšaukti.
Naujausi komentarai