TIES LAISVĖS RIBA

Ukraina - didžioji Europos tauta

Oranžinė revoliucija Ukrainoje - daug kam netikėta. Į didžiausią plotu Europos valstybę iki šiol Europa nekreipė per daug dėmesio. O gal tiesiog ji visą savo dėmesį buvo nukreipusi į Rusiją.

Net kolektyviniai Europos Sąjungos valstybių vadovų susitikimai su Rusijos prezidentu aiškiai parodo, kad abejotina Šarlio de Golio idėja sukurti Europą nuo Atlanto iki Uralo - kaip atsvarą Amerikai - tebevaldo politikų smegenis.

Geriau jau jie susirūpintų pačios Europos reikalais.

Sunkus tos Ukrainos - liūdnų dainų šalies - kelias į laisvę.

Archeologai spėja, kad būtent jos teritorijoje ar netoliese buvo senoji slavų protėvynė.

Slavai senovėje, kaip ir germanai ar baltai, sudarė beveik vienalytę etninę grupę.

Bet istorijos medis šakojosi, kūrėsi naujos tautos.

Po slavų ekspansijos į baltų ir suomių žemes šiaurėje ir šiaurės vakaruose kūrėsi nauja slavų tauta - rusai.

Ypač tas skyrimasis sustiprėjo, kai didžiąją Rusijos dalį užėmė ir vėliau šimtmečiams pajungė savo įtakai totoriai. Ta įtaka buvo tokia didelė, kad rusai iki šiol mėgsta sakyti: visi mes iš totorių.

Ukrainos kelias buvo kitoks. Buvusią Kijevo Rusios širdį - Kijevo žemes nuo totorių jungo apsaugojo Lietuva, tuo laiku buvusi galinga valstybė. Ji pirmoji 1332 metais prie Mėlynųjų Vandenų sumušė totorius ir prisijungė dalį Ukrainos.

Tai truko du šimtus metų, iki pat Liublino Unijos, kai lenkai iš lietuvių Ukrainą atėmė.

Lietuvos jungas buvo švelnus, nes lietuvių buvo nedaug ir jie buvo tolerantiški. Lietuvos valdymo metais galutinai ir susiformavo ukrainiečių ir baltarusių tautos.

Prijungus Ukrainą prie Lenkijos, lenkai siekė įdiegti savo kalbą, religiją.

Vis dėlto negalima lenkų įtakos vertinti vien neigiamai, nes Lenkija kartu su vokiečių užimtais Baltijos kraštais buvo vienu kanalų, kuriais mus pasiekdavo Vakarų Europos kultūra.

Tie kanalai labai svarbūs buvo ir Rusijai, kitaip ji būtų tiesiog sutotorėjusi.

Lenkai nesuprato, kad Ukrainoje formuojasi nauja, viena didžiausių ir etniškai savičiausių Europos tautų. Už savo trumparegiškumą jie buvo skaudžiai nubausti. Ukrainos kazokų sukilimas ir buvo vienas iš didžiausių faktorių susilpninusių sulenkėjusią Lietuvos-Lenkijos valstybę. Kitas faktorius buvo garsioji vidaus politinė netvarka.

Tamerlano ordoms nusiaubus totorius, Rusija ne tik išsivadavo iš jungo, bet ir sparčiai kūrė didžiulę imperiją, siekiančią Ramųjį vandenyną. Greitai ji perėjo prie agresijos Vakarų kryptimi, kartu su Vokietija pasidalijo visą Vidurio Europą. Ypač tragiška buvo Ukrainos lemtis, jai nepavyko net trumpam susikurti savo valstybingumo.

Tačiau tai nereiškia, kad ukrainiečių tautos įtaka Europos istorijai buvo menka. Visiems žinoma kazokų reikšmė triuškinant Napoleoną.

Vėliau ukrainiečiai kovėsi su baltaisiais, bolševikais.

Sovietų valdžia, okupavusi Ukrainą, atsilygino jiems už jų didvyriškumą masiniu ukrainiečių tautos genocidu, apie kurį kažkodėl nemėgstama kalbėti.

Iškentusi šimtmečių priespaudą, ukrainiečių tauta ne tik liko gyva, bet ir sukūrė nuostabią europinę kultūrą. Tiesiog stebuklas, kad tik palyginti maža jos dalis nutautėjo, emigravo.