Šiandien stiprybė suprantama kitaip. Stiprus tėvas ne tas, kuris neklysta, o tas, kuris suklydęs nebijo atsiprašyti. Kuris moka apkabinti ne tik mažą vaiką, bet ir dygliuotą paauglį, apsimetantį, kad jam to nereikia. Kuris ne tik moko gyventi, bet ir gyvena kartu – visada yra šalia.
Dar prieš keliasdešimt metų daugelio šeimų modelis buvo gana aiškus: tėvas uždirba pinigus, o greta vaikų nuolat yra mama. Tėtis geriausiu atveju „padeda auginti vaikus“. Šiandien tai skamba keistai. Tėvas ne padeda – jis augina.
Vieni tėvai augina vaikus tradicinėse šeimose, kiti – po skyrybų, dar kiti – vieni. Vieni kasdien gali būti šalia, kiti dėl darbo ar gyvenimo aplinkybių daug laiko praleidžia toli nuo namų. Tačiau visais atvejais svarbiausia – ryšys. Vaikai prisimena ne tai, kiek tėvas uždirbo ar kiek dovanų nupirko. Jie prisimena pokalbius apie pirmąją meilę ir pirmąją širdies žaizdą, padrąsinimą prieš svarbų egzaminą, tvirtą paramą talžant gyvenimo išbandymams.
Todėl Tėvo diena – ne vien proga pasveikinti tėčius. Tai priminimas, kad vertingiausia, ką tėvas gali duoti savo vaikui, tai nuoširdus buvimas kartu. Telefonų ekranai, socialiniai tinklai ir dirbtinis intelektas šiandien suteikia prieigą beveik prie visos informacijos. Tačiau svarbiausi atsakymai randami ne ekrane. Kaip išgyventi nusivylimą? Kaip susitaikyti su netektimi? Kaip atsitiesti po nesėkmės? Ką reiškia būti doru žmogumi? Į šiuos klausimus atsako ne paieškos sistema ir ne programėlė. Į juos atsako žmogus. Ir kokia laimė, jei tai tėtis.
Naujausi komentarai