Dažnas žemaitis neužmiršta priminti, kad Vytautas buvo kuriam laikui perleidęs Žemaitiją kryžiuočiams, lyg tuo norėdami papriekaištauti kitai Lietuvos daliai.

Tokie žmonės užmiršta, kad Vytauto motina buvo Birutė, kilusi iš Palangos, ir kad Vytautas po Žalgirio mūšio Žemaitiją susigrąžino iš tų kryžiuočių.

Reikėtų, kad tie Lietuvos kunigaikščių kaltintojai pamatytų neseniai per televiziją rodytus dokumentinius filmus apie Didžiosios Britanijos pilis ir jų istorijas. Buvo pasakojama apie nesibaigiančius karus ne tik su išorės priešais, bet ir apie tarpusavio kovas, kur buvo naudojamas neįtikimas žiaurumas, kankinimai ir bausmės.

Mūsų laikais Didžioji Britanija laikoma kultūros ir humanizmo idėjų propaguotoja. Aišku, kad žiaurumo viduramžiais ir vėlesniais laikais buvo daug ir daugelyje kitų mūsų planetos kraštų, taip pat ir Amerikos žemyne, ir Azijos kraštuose.

Mūsų kunigaikščių veiksmai, palyginti su kitų kraštų žiaurumu, ne tokie baisūs ir peržengiantys visas tų laikų ribas.

Kalbant apie gana atsargų Vakarų šalių elgesį su Rusija, kai ši milžiniška šalis jau trejus metus žiauriai niokoja už ją daug mažesnę Ukrainą, tai irgi nerodo reikiamos Vakarų šalių reakcijos ir veiksmų dėl Rusijos agresijos.

Paminėtina, kad Vakarų šalys savo veikla per pastaruosius kelis šimtmečius smarkiai prisidėjo, kad Rusija taptų tokia, kokia dabar yra, ypač karinėje plotmėje.

Kai anksčiau švedai, prancūzai ar vokiečiai, kovodami su kaimyninėmis Europos tautomis, pavieniui ėjo kariauti su Rusija, jai tokie nevykę kariautojų žygiai išėjo tik į naudą.

Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metu Vakarai nieko geresnio nesugalvojo, kaip gelbėti Rusiją teikiant jai milžinišką pagalbą.