Teatro svarba išgyvenant karantiną

Kovo 27-ąją minima Tarptautinė teatro diena. Šia proga norisi į teatro procesus pažvelgti ne kritiškai ar retrospektyviai, o tiesiog pasidžiaugti tuo, ką turime. Išreikšti dėkingumą ir palaikymą teatrams ir scenos menų menininkams, kurie kuria nepaisydami ganėtinai sudėtingos situacijos ir neleidžia pamiršti, kas esame. Prisiminti jei ne gilesnę egzistencinę tapatybę, tai bent jau tą, su kuria save tapatinome prieš įsiviešpataujant pandemijai.

Mirtis paprastai žymi transformaciją, kuri yra, kaip parodo laikas, neišvengiamai būtina, ir tai yra negrįžtamas procesas. Miršta pasenusios formos ir gimsta naujos. Tai ypač leido įsisąmoninti karantinas. Atsiriboti nuo gyvenimo tėkmės privertęs pirmasis pandemijos laikotarpis buvo didelis išbandymas, tačiau inspiravo ir pozityvių pokyčių. Kai kurios veiklos nutrūko, tačiau daugybė žmonių, būdami kasdienėje akistatoje su savimi, iš naujo įvertino savo tapatybę, rado ryžto mesti iki tol nedžiuginusį darbą ar gyvenimo būdą ir siekti to, kas jiems iš tiesų yra svarbu.

Tenka pripažinti, kad priešingu atveju kai kurie pokyčiai nebūtų įvykę. Praėjusių metų pavasaris privertė daugelį dalykų išsigryninti, buvo sukurtas ne vienas unikalus meno kūrinys. Teatro lauką lydėjo daug pirmųjų kartų, kai buvo pristatomi visiškai nauji kūrybiniai eksperimentai virtualiojoje erdvėje. Kai kurias jų išvydo daug tėvynėje ir užsienyje gyvenančių lietuvių, kurie anksčiau visiškai nesidomėjo teatru. Vienaip ar kitaip kunkuliavo kūrybiškumas, menininkai, dirbdami namuose, kūrė naujas formas. Tada daug kas atrodė žaidybiškai ir net romantiškai. Tąsyk tarsi žaidėme ar atlikome pratybas, nes žmonės sirgo kažkur kitur.

Rudenį kūrybinės įstaigos ir nepriklausomi menininkai įsuko į gyvų renginių sūkurį: vyko festivaliai, spektaklių premjeros. Įkvėpėme kūrybiškumo deguonies ir vėl panėrėme į karantiną. Šių metų pavasarį žaisti tapo ne taip įdomu. Esame stipriai pavargę laukti ir esama situacija verčia jaustis apatiškai. Prognozės liūdnos ir gana trapiai atrodo viltis, kad vasarą ar rudenį bus galima apsilankyti teatruose ir kituose renginiuose. Virusas, kuris iki tol tam tikrais atvejais dar galėjo atrodyti kaip sąmokslo teorija, tapo visiškai realus. Kaip ir faktas, kad kada vėl sugrįšime į senas vėžes, neaišku. Ir ar iš viso sugrįšime?

Kartu pasklido ir kitoks virusas – dvasinė nejautra. Kai kurių fantastinių filmų apokaliptiniai scenarijai po truputį virsta realybe. Filmų, kuriuose išlikimo instinktų valdomi žmonės kovoja už maistą ir vandenį. Tokiame pasaulyje apie etiketą, pagarbą ar kultūrą nėra ir kalbos. Kažkuria dalimi tapome tokių filmų veikėjais, kai kovojame pirmiausia už savo pačių materialinį saugumą, išmokas, skanesnį produktą parduotuvių lentynose. Ne vienas šiandien skundžiasi sudėtinga psichologine savijauta ar tapatybės krize. Kasdien vis baugina nauji užsikrėtusiųjų skaičiai ir naujos viruso atmainos.

Karantino metu online pasirodžiusios premjeros – it skiepas nuo minios sindromo. Jis saugo ir primena mūsų tapatybes, paverčia laukimą prasmingesniu, neleidžia prarasti kontakto su kitais, išnykti vienatvėje.

Gyvybė, sveikata natūraliai tapo pagrindiniais dalykais, kuriems skiriame visą savo dėmesį ir laiką.

Tik antrojo karantino metu susitelkus vien į tai ir namuose užsidarius ilgesniam laikui, pradedame justi, kad rūpintis vien kūnu neužtenka, kad trūksta kažko labai svarbaus. Kažko nematerialaus. To, kas neleistų mums pavirsti zombių minia. Kaip yra pasakęs Arthuras Schopenhaueris, minia turi akis ir ausis, bet ne per daugiausia išminties ir tiek pat atminties. Panašu, kad, smogus trečiai COVID-19 bangai, galime daugiau ar mažiau tokia minia ir virsti.

Čia teatras užima be galo reikšmingą poziciją. Pirmojo karantino metu jis, kaip ir visa kultūra, buvo primirštas, akcentuojant svarbesnius žmonių poreikius. Dabar vis labiau atsigręžiama į kultūros svarbą ir tiesioginę naudą. Karantino metu online pasirodžiusios premjeros – it skiepas nuo minios sindromo. Jis saugo ir primena mūsų tapatybes, paverčia laukimą prasmingesniu, neleidžia prarasti kontakto su kitais, išnykti vienatvėje. Šį pavasarį kaupti atminties fragmentus tapo kur kas svarbiau nei namuose – grikių ar tualetinio popieriaus pakuotes. O susigrąžinus socialinę tapatybę (ar ją susikūrus iš naujo, mirus senajai) galima bandyti prasiskverbti ir į gilesnius žmonijos atminties sluoksnius, ką iki pandemijos paprastai ir darydavo teatras.

Karantino metu sukurtų spektaklių net nesinori vertinti itin griežtai. O ir eksperimentiniai, visiškai nauji meno reiškiniai kartu siūlo ir naujus vertinimo kriterijus. Vienas pagrindinių kriterijų tapo tai, kiek spektaklis leidžia mums save suprasti esamu laikotarpiu, ar jis išryškina tą centrą, nuo kurio atsispirdami galime lengviau įveikti negandas. Net ir virtualiojoje erdvėje. Džiugu tai, kad teatras gyvuoja apskritai. Ne maža dalis teatrų ir kūrėjų kūrė gaudami mažus atlygius ar visiškai nemokamai. Iš idėjos, iš noro kurti, dalytis. Sugriautoje įprastoje teatrų kasdienybėje šiuo metu daug kas priklauso nuo žmonių iniciatyvos, užsidegimo. Jūsų darbas yra labai svarbus!

Sveikinu visus – teatro kūrėjus, žiūrovus, teatrų administracijos ir kitų pareigybių darbuotojus, kritikus – su Tarptautine teatro diena ir linkiu kartu prisiminti kuo daugiau!



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Rektorius: svarbu nebijoti mokytis čia ir dabar
    Rektorius: svarbu nebijoti mokytis čia ir dabar

    Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorių prof. Juozą Augutį stebina Lietuvoje dažnai girdimos kalbos, kad žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, šalyje turėtų būti mažiau.  "Tai panašu į 30 ar 40 met...

  • Našaus tardymo metodai
    Našaus tardymo metodai

    Niūriose, nuo viso pasaulio atskirtose patalpose, pasigirdo skambus pliaukštelėjimas. Kadaise Khalidas Sheikhas Mohammedas (1964/1965) buvo vienas nuožmiausių ir pavojingiausių islamo ekstremizmo atstovų. ...

  • Palydovo belaukiant
    Palydovo belaukiant

    Moderniosios Rusijos kankinys A.Navalnas kalėjime ūmai pasigedo Korano. Nors dar ne taip seniai buvo sulaukęs kritikos dėl nacionalistinių pareiškimų ir šaipymosi iš emigrantų, atvykusių į Rusiją iš musulmoniškų Vi...

    1
  • XX a. palydos
    XX a. palydos

    Nesibaigiančią pasaką su istoriniais ritualais, šimtametės supervalstybės simboliais, princų vestuvėmis ir žemiška kasdienybės idile pasauliui dovanojanti karališkoji Vindzorų šeima šiandien dalijasi savo skausmu. ...

    2
  • V. Putinas bando Vakarus dėl Ukrainos
    V. Putinas bando Vakarus dėl Ukrainos

    Mes nesuprantame Rusijos žodžių ir nesipriešiname jos poelgiams. ...

    4
  • Ir mes turime kosmonautų
    Ir mes turime kosmonautų

    Vakar būta kosmonautų dienos. Galėtų būti šventinis laisvadienis. Ir visiškai ne dėl to, kad J.Gagarinas, kurio gatvėje tiek daug žmonių gyveno, nuskrido į kosmosą, pažiūrėjo, kaip mes ant debesėto gaublio gyvename, ir grįžo atga...

  • Euras nuvertėja, ponai!
    Euras nuvertėja, ponai!

    Aukščiausiasis galų gale apšvietė viršugalvius Vyriausybėje ir ši panaikino žeminančius judėjimo ribojimus, kurie priminė ragų-kanopų kordonus sovietmečiu. Tačiau tas pats aukščiausiasis vis tiek pašyk&sca...

    7
  • Kas skleidžia melą apie muziejų?
    Kas skleidžia melą apie muziejų?

    Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodė tikrovės neatitinkančios informacijos apie Kauno rajono savivaldybės muziejaus filialą Vilkijos Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejų: neva jį ruošiamasi sunaikinti, o jo kūr...

    3
  • Kas taps antikinio meno meka?
    Kas taps antikinio meno meka?

    ES jaučiama antikinio meno apyvartos ribojimo tendencija – eksportui iš ES reikalinga kompetentingos institucijos eksporto licencija bet kokiam archeologiniam radiniui, kad ir kainuojančiam 1 centą. ...

  • Karūnavimas atidedamas
    Karūnavimas atidedamas

    Jau metus Žmogaus studijų centras ir "Baltijos tyrimai" analizuoja mūsų emocinę būseną. Esame tarsi skenuojami, kaip jaučiamės pandemijos sąlygomis. Net ir mėgėjišku žvilgsniu aišku, kad neigiamų emocijų daugėja. O profe...

    1
Daugiau straipsnių