- Dalia Juškienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rinkimų trasoje įsibėgėjusi Lietuva turi didesnį galvos skausmą. Todėl negirdom praleistas Savivaldybių asociacijos pranešimas apie kalbos tvarkytojų nerimą dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos priimto sprendimo atsisakyti Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo. Už viešąją kalbą atsakingi savivaldybių darbuotojai įspėja, kad tai žingsnis atgal, pataikavimas paviršutiniškumui, o jų darbas telieka jų pačių reikalas.
Neva revoliuciniam žingsniui išlaukta tinkamo momento: 2017-ieji buvo Lietuvių kalbos kultūros metai, praėjusiais nuošė Valstybės atkūrimo šimtmečio paminėjimo banga, o dabar jau galima atleisti vadžias. Kalbos tvarkytojai padėjo į šalį finansinį vėzdą ir siūlo mums, t.y. visuomenei, draugišką susitarimą: "Pasistenkite pajusti atsakomybę už kalbą ir puoselėti ją." Čia kaip vaikui: atlapojai kiemo vartelius, už kurių pilna pagundų gatvė, ir liepi niekur neiti...
Ta "atsakomybė" jau sunokino vaisių. Smuktelėjęs raštingumo lygis, informacinių technologijų terminijos intervencija, eurogenų modifikacijos, nususęs kalbos vaizdingumas – šiandienės kalbos smegduobės, kurių daugelis nenori pastebėti arba pridangsto šiaudais, kad ne taip akis badytų. Taip, tiesa: jokia kalba, net ir lietuvių – seniausia išlikusi indoeuropiečių kalba, nėra trapus muziejaus eksponatas. Niekas neprašo jos išgryninti iki krištolinio tyrumo ar suginti į ankštą normiškumo gardelį, tačiau kai išgirstame, kad mokyklas baigę mokiniai vidutiniškai komunikuoja 300 žodžių, kurių trečdalis – svetimžodžiai, jaustukai, ištiktukai, telieka pasakyti – cool.
Lietuva turi unikalų pasaulyje "Didįjį lietuvių kalbos žodyną", talpinantį daugiau kaip 11 mln. žodžių. Tai gyvasis šalies turtas, bet ar jaučiamės turtuoliai? Kas pasaulyje išsilydžiusiems tautiečiams yra gimtoji kalba? Ar tik ne kambarinės šlepetės, kurių prie svečių neištraukiame?.. Jau šiandien turime daugybę pavyzdžių, kai antrosios kartos atstovai lietuviškai – nė bum bum!
Beveik tris dešimtmečius minėdami Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną išmokome Kovo 11-ąją paversti džiugia švente. Išdidžiai mosuojame vėliavytėmis, puošiamės lietuviškumo ženklais, o ar kalba į tautinio pasididžiavimo meniu patenka? Juk valstybė bando pasakyti, kad tai – kiekvieno asmeninis reikalas. Ir skonis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?3
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo2
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...