Taškas byloje

Komunistinio teroro tyrėjai, istorinių tyrimų organizacija „Memorial“ pati tapo represijų auka. Šiandien aukščiausios įtampos tašką pasiekęs istorikų terorizavimas prasidėjo prieš gerą dešimtmetį.

Pasirodė, kad pūliuojančias žaizdas, kurias it kokie tautų kalėjimo sanitarai po ilgų ignoravimo dešimtmečių ėmė gydyti „Memorial“ aktyvistai, labiausiai skauda ne aukoms, bet budeliams. Enkavėdistų palikuonių režimui nepatiko tai, kad organizacija dėmesį atkreipė ir į tebevykstančią istoriją, į žmogaus teisių padėtį šių dienų Rusijoje. Vienos nuomonės inkvizicija, kuri dabar jau įteisinta Rusijos įstatymuose, praktikavosi su „Memorial“. Prieš organizacijos atskirus padalinius, jų aktyvistus pulta NKVD smogikų anūkų rankomis. „Memorial“ viena pirmųjų atsidūrė ir tarp „užsienio agentų“, kuriuos šiandienė Rusijos valdžia kepa konvejeriu it pigius tešlainius, nors kritikuoti tarptautinei organizacijai tarptautinį finansavimą yra daugiau nei absurdiška. Naivu viltis, kad savo skaistumą seniai praradę Rusijos teisėjai, kurių rankose dabar atsidūrė prokuratūros prašymai likviduoti „Memorial“, nepasielgs it NKVD šutvė, pasmerktojo byloje raudonu pieštuku brūkštelėdavusi mirtiną nuosprendį. Baisu ir pagalvoti, jei / kai tai nutiks, kas lauks dokumentų, raudonojo teroro žiaurumus liudijančių artefaktų, kuriuos yra surinkusi „Memorial“.

Kodėl mes nesugebėjome pasinaudoti tais trimis dešimtmečiais santykinos laisvės Rusijoje ir likome neišsilaižę savųjų žaizdų?

Nenustebkime, jei juos sunaikins koks „dėl prastos elektros instaliacijos“ kilęs gaisras, o paskui neateis ir kitų buvusios SSRS istorinės atminties sergėtojų eilė – pvz., tokį pat didelį „užsienio agento“ stažą turinčio A.Sacharovo centro. Tačiau šiame kontekste neišvengiamas ir kitas, jau mums aktualus klausimas: kodėl mes nesugebėjome pasinaudoti tais trimis dešimtmečiais santykinos laisvės Rusijoje, kol tenykščiai archyvai dar buvo atviri, ir likome neišsilaižę savųjų žaizdų? Iki šiol taip ir neišsiaiškinome bent apytikslės partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto palaikų užkasimo Maskvoje vietos. Kur buvo nužudytas saviškių sovietams paaukotas ministras Kazimieras Skučas sužinojome tik iš jo dukterėčios asmeninės iniciatyvos, o apie kitų NKVD aukų, iš Lietuvos išgabentų į kalėjimus Maskvoje, paskutines gyvenimo dienas praktiškai nieko nežinome. Kaip ir apie tokio pat likimo lietuvius, kurie liko Rusijoje ir po bolševikų revoliucijos, bet savo kilmės neišsižadėjo. Baugu manyti, tačiau „Memorial“ veiklos pabaiga neišvengiamai bus ženklas, kad galimybę užpildyti tuščius savos istorijos puslapius, praranda ne tik rusai, bet ir mes.


Šiame straipsnyje: MemorialRusijaNKVD

NAUJAUSI KOMENTARAI

T.

T. portretas
Kaip Lietuva gali pasinaudoti minėta galimybe kai Lietuvoje irgi valdo NKVD palikuonys viską įslaptinę 75 metams?

Marijus

Marijus portretas
juokus mėgstat. nuo kada nkvd kam nors pasakojo, kur ka nuzude ir uzkase? juk saviskius zude ir kase. Aciu memorialiui ir zurnalistams, kad nors kazka issiaiskino

tam[ai] --cha cha cha --tu debildaini [e]

tam[ai] --cha cha cha --tu debildaini [e]  portretas
bent jau sus savo sifilio apgrauztu smegeneliu likuciais ismastyk savo kazkokia tai minty , o neatkartok paraidziuj viska , kas kitu rasyta.......
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

  • Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas
    Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas

    Manau, didžiajai daliai sėkmingų verslų anksčiau ar vėliau iškyla dilema, ką daryti su laisvomis įmonės lėšomis? Šis klausimas ypač aktualus šiuo metu, kai globali ekonominė situacija nėra aiški. Dėl to kai kuri...

    2
  • Asmeninės Velykos
    Asmeninės Velykos

    Artėjant Velykoms, nori nenori, susimąstai apie vertybes. Ir kokių tik vertybių nesame išbandę. Paturėjome visą haremą patrauklių vertybių – pradedant joga, baigiant pozityvias būsenas skatinančiais kursais. Tačiau dažnai atsitinka t...

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    18
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    3
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
Daugiau straipsnių