Tarp spūsčių ir parduotuvių

Kalambūras apie tai, kad prekybos centras lietuviui atstoja ir namus, ir bažnyčią, turi realų pagrindą. Naujausia gyventojų apklausa parodė, kad kas trečias šalies gyventojas per savaitę prekybos centruose praleidžia apie 3 valandas. Kone kas šeštas (17 procentų) tarp prekių praleidžia šeštadalį paros – pravaikščioja 4-5 valandas.

Interneto svetainės delfi.lt užsakymu bendrovės „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa patvirtino plačiai paplitusį įsitikinimą, jog prekybos centrai yra moterų „jautrioji vieta“. Moterys iš tikrųjų yra linkusios prekybos centruose praleisti daugiau laiko nei įprasta. Kita kategorija šių vietų lankytojų – 18-35 metų amžiaus gyventojai, žmonės, gaunantys vidutines pajamas arba gyvenantys didmiesčiuose. Mažiausiai laiko parduotuvėse praleidžia vyrai, rajonų centrų ir kaimų žmonės, vyresni nei 45 metų tyrimo dalyviai.

Kitas pastaraisiais metais išryškėjęs Lietuvos gyventojų gyvenimo būdą lemiančių veiksnių – gatvių spūstys. Dėl daugiausia beprasmiško stovėjimo automobilyje nukenčia sostinės gyventojai – spūstyse jie praleidžia gerokai daugiau laiko nei Kauno ar Klaipėdos gyventojai. Kamšatys gatvėse taip pat aktualesnės darbingo amžiaus (18-55 metų) gyventojams. Labiausiai nuo grūsčių kenčiantys Lietuvos žmonės jose praleidžia tiek, kad per savaitę susidarytų dar viena darbo diena. Aštuoniems iš dešimties didmiesčių gyventojų (daugiausia – vilniečiams) gyvenimas automobilyje ir nuo automobilių dūstančios gatvės jau tapo kone gyvenimo būdu: šie žmonės spūstyse kasdien praleidžia iki dviejų ir daugiau valandų. Tiesa, didesnė dalis (46 procentai) šalies didžiųjų miestų gyventojų automobilių kamšatyse praleidžia nuo 15 minučių iki valandos. 23 procentų apklaustųjų į darbą važiuoja be stovinėjimo – jie teigia, kad nesugaišta, kol atvyksta į darbą. 19 procentų respondentų spūstys suėda iki ketvirčio valandos, dar 22 procentai nurodė grūsčių išvengiantys.

Tarp laisvalaikio prekybos centre ir kelionių spūsčių dusinamomis gatvėmis Lietuvos gyventojai sąžiningai dirba, paisydami įstatymuose numatytų darbo valandų skaičiaus. Aštuonias valandas darbui skiria beveik pusė (47 procentų) dirbančių respondentų. 27 procentai apmokamame darbe pluša devynias, o kartais daugiau nei 10 valandų. Tik 4,5 procento darbuojasi daugiau nei 10 valandų. Tiek laiko darbui aukoja tradiciškai darbingiausiais laikomi gyventojai: 25–45 metų respondentai, vyrai, didmiesčių gyventojai, didesnes pajamas gaunantieji. Sąžiningai padirbėję tėvynainiai stengiasi ir sąžiningai pailsėti: 47 procentai dirbančių respondentų miega tiek pat, kiek dirba, – 8 valandas per parą. Trečdalis apklaustųjų į sapnų karalystę keliauja 5–7 valandoms. Septyni iš dešimties (14 procentų) sugeba taip planuoti savo dieną, kad miegui gali skirti 9 ir daugiau valandų. Mažiau laiko miegui skiria vyresnio amžiaus bei didmiesčių gyventojai. Ilgiau pamiegoti linkę jauniausio amžiaus respondentai.

delfi.lt, KD inf.