Svarbiausios „Kronikos“ pamokos

Minint „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ 50-ąsias metines, LR Seime vyks konferencija „50 metų po „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ pasirodymo: pamokos ir perspektyvos“. Konferencijos globėjas J.E. kardinolas Sigitas Tamkevičius dalijasi mintimis apie šio istorinio fenomeno prasmę anuomet, reikšmę šiandien ir ateities perspektyvas.

– Jūsų Eminencija, kaip manote, kokias „Kronikos“ pamokas Lietuva išmoko, o kokias galbūt primiršo?

– Svarbiausioji „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ pamoka – už tiesą ir laisvę reikia kovoti per visą gyvenimą. Dievas mus apdovanojo laisve, bet tą laisvę daug kas kėsinasi pavergti. Ne tik išorinės jėgos, bet ir įvairūs mūsų vidiniai polinkiai.

Žmogų gali kėsintis pavergti ne tik išorinis, gerai matomas priešas, kaip tai vyksta šiandienėje Ukrainoje, bet ir blogis, esantis šalia mūsų, kaip alkoholis, narkotikai ir panašūs dalykai. Ir ši vergystė gali būti ne mažiau pražūtinga už išorinę nelaisvę. Jei žmogus nebudi, jis gali labai lengvai prarasti laisvę.

Sovietmečiu viskas buvo aišku: buvome okupuoti, okupantas kovojo su tautiškumu, su Bažnyčia. Buvo labai akivaizdu, kur reikia priešintis. Šiandien gali atrodyti, kad jau nereikia kovoti už laisvę. Bet tokiomis laisvės sąlygomis yra pavojus pasinerti į pramogas, daiktus ir jau nebranginti tiesos, tikėjimo. Žmogus gali nė nepajusti, kai savo vidumi tampa pavergtas.

Gyvename laisvoje Lietuvoje, bet tikrai laisvų žmonių, man atrodo, yra mažuma.

Sovietmečiu kovojome už išorinę laisvę, šiandien tos kovos jau nebereikia, bet už visą žmogaus laisvę reikia kovoti visą gyvenimą. Tai ir būtų „Kronikos“ pamoka.

– Kaip manote, kodėl Lietuvoje būtent Katalikų bažnyčia tapdavo laisvės kovų bastionu (prisimename 1863 m. sukilimą, Blaivybės sąjūdį, knygnešius, pasipriešinimą sovietizacijai).

– Bažnyčia stovi ant uolos, kuria yra Kristus ir jo paskelbtoji Evangelija. Kas priima Kristų, savo gyvenimą stato ne ant smėlio, bet uolos. Kristus apie save pasakė: „Aš esu tiesa“ ir „Tiesa padarys jus laisvus“. Vadinasi, krikščionis niekuomet nesusitaikys su vergiška padėtimi. Krikščioniškas tikėjimas, jeigu jo nuosekliai laikomasi, visais laikais padėdavo žmonėms stovėti tiesos pusėje ir kovoti už laisvę. Kai žmogus be tikėjimo ima kurti savo tiesas, labai dažnai jis nueina į visokius klystkelius. Manau, Bažnyčia tuo ir brangi tiek praeityje, tiek šiandien, kad ji žmogų padaro tvirtą, sąžiningą, kovojantį su bet kokia prievarta.

Galime tik pasidžiaugti, kad Vakarų civilizacija kūrėsi ant krikščioniškų pamatų; tai užtikrino jos gyvybingumą. Todėl mūsų tikėjimas yra didelė brangenybė.

Žvelgdami į savo istoriją matome, kad Bažnyčia ir jos žmonės visada kovoja už laisvę: carinės priespaudos laikais – knygnešiai, sovietmečiu – „Kronika“, vėliau – Sąjūdis. Ir visur pirmose gretose matome tikinčius žmones, krikščionis. Man atrodo, esminis dalykas, kad tikėjimas padaro žmogų pakankamai stiprų, tikėjimas iš žmogaus reikalauja gyventi tiesoje, elgtis pagal sąžinę. Todėl tvirtai tikinčio žmogaus neįmanoma pavergti. Jis visada kovos už tikrą laisvę.

– Kaip Lietuvos visuomenėje keitėsi požiūris į „Kroniką“, jos leidėjus ir platintojus per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį?

– Man atrodo, kad „Kronika“ nestokojo dėmesio per visą nepriklausomybės laikotarpį, tik šiemet, minint „Kronikos“ 50 metų jubiliejų, to dėmesio yra išskirtinai labai daug.

Jei žmogus nebudi, jis gali labai lengvai prarasti laisvę.

Dauguma „Kronikos“ žmonių buvo gana kuklūs ir nematė reikalo apie save kalbėti. Tačiau dėmesys su metais augo, ypač artėjant apvalioms sukaktims – 30, 40 metų. Šiemet jo ypač daug, iš visų pusių analizuojama, kokia „Kronikos“ įtaka buvo anuomet, kokių pamokų gali būti šiandien.

Apie „Kronikos“ leidimą, apie tai, kas buvo prieš 50 metų, kalbėta daug. Kartais man atrodo, kad gal net per daug. Bet labai svarbu, kad mes iš „Kronikos“ fakto pasidarytume išvadas dabarčiai. Žmonės ir sovietmečiu, ir dabar yra panašūs. Ir anuomet, ir šiandien mums reikia stovėti tiesos pusėje, kovoti už tikrą vidinę, dvasinę laisvę.

Todėl „Kronikos“ pamokos, man atrodo, šiandien yra ne mažiau aktualios, nes mus daug kas bando pavergti. Pavyzdžiui, genderistinė ideologija, kurią popiežius Pranciškus įvardija kaip ideologinę kolonizaciją; arba pastangos tikėjimą, Bažnyčią palikti kažkur paribyje, tarsi tai būtų visiškai nesvarbu.

Manau, kad labai svarbi „Kronikos“ pamoka – mūsų tautos pamatų pamatas buvo ir yra krikščionybė ir šitą pamatą reikia labai branginti. Jei, neduok Dieve, mes jį prarastume, būtume beviltiški.

Seime vyksianti konferencija bus ne tiek apie praeitį, daugiau bus kalbama apie dabartį ir ateitį. Apie tai ir reikia kalbėti: ką nuveikė „Kronika“, paanalizuoti, ką mes šiandien turime padaryti, kad būtume tokie tvirti, kokie tvirti buvo „Kronikos“ žmonės.

– Gimė ir auga jaunoji karta, kuri tiek apie „Kroniką“, tiek apie totalitarinį sovietmečio režimą žino tik iš vadovėlių arba vyresniųjų pasakojimų. Kokią žinią norėtumėte jiems palikti?

– Yra didelė pagunda manyti, kad svarbu tik tai, ką mes patys šiandien kuriame. Labai lengva taip susireikšminti. Svarbiausia žinia, kurią norėčiau palikti jaunajai kartai: labai branginkite savo šaknis. Tos šaknys yra visa tai, ką kūrė ir už ką kovojo visi mūsų pirmtakai. Šis paveldas yra brangenybė, iš kurios galime mokytis kurti ateitį. Istorija yra gyvenimo mokytoja; ta mokytoja yra ir mūsų istorinės šaknys.



NAUJAUSI KOMENTARAI

TAIKOS !!

TAIKOS  !! portretas
Gerbiu S.T. kardinola,puiku zmogu ,atsidavusi ,pasishventusi krikshcioni teologijos granta..Dievinu S.T. protingus ,didingus pamokslus...kiekvienam linkiu nors karta ishgirsti sio Zmogaus kalba!!! [[[nors Dievas nedave man TIKEJIMO dovanos{ ir reiktu mane sudeginti ant lauzo..} Musu krikshcioniu religija --yra Tautos stiprybes pamatas,,,ir gerio neshejas tvirtybes saugotojas ,,,musu tautos shaknu saugotojas. Garbe shiam pasishventusiam ZMOGUI.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Kūrybinė krizė
    Kūrybinė krizė

    Yra tokia partija "Teisinga Rusija – už tiesą". Šito sviesto sviestuoto darinio pirmininkas, toks S.Mironovas, pasirodo, kupinas kūrybinių idėjų. Jis dabar tarsi koks W.Churchillis, kuris pačiame Antrojo pasaulinio karo kovų įka...

  • Trys keliai jaunai šeimai: kaip pasirengti brangstančioms paskoloms?
    Trys keliai jaunai šeimai: kaip pasirengti brangstančioms paskoloms?

    Sausas faktas, nuskambėjęs prieš porą savaičių, daugeliui mano pažįstamų nepadarė jokio įspūdžio: JAV Federalinis rezervų bankas (FED) pakėlė bazinę palūkanų normą 75 baziniais punktais, iki 1,5–1,75 proc. Tą patį faktą lyd...

    3
  • Politikėms – nesiliaujanti kritika
    Politikėms – nesiliaujanti kritika

    Jau metai, kai dabartinė Seimo opozicija, jos gerbėjai ir palaikytojai smarkiai kritikuoja dabartinę Lietuvos Vyriausybę su Ingrida Šimonyte priešakyje. ...

    13
  • Elektra trenkia
    Elektra trenkia

    Vasaros kepinantis karštis visiems patinka. O uodams, mašalams, vapsvoms, širšėms su širšuolais, akliams beigi sparvoms kaitra – tiesiog rojus. Bet. Pasirodo, ir ten valgyti norisi. Žiūri alkanomis akimis į v...

    2
  • Tranzito dilemos: faktai prieš interpretacijas
    Tranzito dilemos: faktai prieš interpretacijas

    Sustabdžius kai kurias į Kaliningradą gabenamas prekes, aistros kilo ne tik Rusijoje, kurios atstovai apkaltino Lietuvą priešiškais veiksmais. Pačioje Lietuvoje taip pat pasigirdo balsų, abejojančių tranzito sustabdymo pagrįstumu ir kalt...

  • Tranzito dilemos: faktai prieš interpretacijas
    Tranzito dilemos: faktai prieš interpretacijas

    Sustabdžius kai kurias į Kaliningradą gabenamas prekes, aistros kilo ne tik Rusijoje, kurios atstovai apkaltino Lietuvą priešiškais veiksmais. Pačioje Lietuvoje taip pat pasigirdo balsų, abejojančių tranzito sustabdymo pagrįstumu ir kalt...

  • Kilometras iki V. Landsbergio
    Kilometras iki V. Landsbergio

    Tris dešimtmečius trukusi konfrontacija baigta – V.Landsbergis pripažintas pirmuoju atkurtos nepriklausomos valstybės vadovu. Sena konservatorių ir paties patriarcho svajonė išsipildė. Gera dovana artėjančiam 90-mečiui. Liekite dab...

    40
  • Tvajumat elitas
    Tvajumat elitas

    Giminėje sklando pasakojimas apie inteligentišką dėdę, netgi keiktis sugebėdavusį elegantiškai. „Gal jūs, tamsta, galėtumėte eiti šunims šėko pjauti?!“ – buvo stipriausias jo pasakymas ant ko nors supykus...

    14
  • Vilko kailis
    Vilko kailis

    Naujasis Vilniaus krepšinio klubas oficialiai dar neturi nė vieno žaidėjo, bet apie jį jau dūzgia visas lietuviškas internetas. Jau nuo pirmųjų žingsnių tas zvimbesys piktas ir pašaipus. ...

    2
  • Velniop Kaliningrado tranzitą
    Velniop Kaliningrado tranzitą

    Daugelį metų Kremliaus šunidžių gyventojai demonstravo pasitikėjimą savomis jėgomis ir nevengė agresyvesnės retorikos. ...

Daugiau straipsnių