- Saulius Pocius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai tauta galuojasi viruso gniaužtuose, bedarbių daugėja tūkstančiais, o valdžia nesurinko milijardo į biudžetą, ne visiems gyvenimas dilgėlėmis klotas. Štai valstybės pinigus "už misiją" siurbiančios plepių institucijos vadovai pandemijos akivaizdoje iki 60 proc. pasididino sau algas. Kilnu, ką jau čia ir bepridursi.
Tačiau, kita vertus, juk taip elgiasi dauguma biudžeto išlaikytinių, nes pinigai – ne privatūs, o visų, tad niekieno. Kodėl gi tad jų reikėtų gailėti?
Eglučių žėrėjimo lenktynėms miestuose vėl, kaip ir kasmet, palaidoti šimtai tūkstančių eurų. Iš pradžių išleido pinigus, o paskui davė nurodymą prie tų puošmenų neprileisti pačių mokesčių mokėtojų. Atvarė net policiją. Tai nafik tos eglutės išvis buvo reikalingos?
Sunkiai dirbantis Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pernai praganė 1,2 tūkst. velionių. Ir ką? Ir nieko – velioniai mistiškai atsirado, o vadas ir toliau į švarias rankas gauna 2,5 tūkst. eurų.
Aaa, va čia ir yra esmė. Net ir mirties akivaizdoje privalo kai kas uždirbti. Juk reikia pirkti žaisliukus, lemputes ir brangiai draikyti dirbtinį šerkšną. Sunkiai darbuojasi specialiai įkurtos viešosios įstaigos, šimtai darbuotojų, gaunančių prie algos 90 proc. priedus už tai, kad išleidžia mūsų visų pinigus. Ir visa tai estetizuojama koncepcijomis, kilniomis misijomis, taip pat dailiais žodžiais "tvarumas", "judumas", "darnumas".
Biudžetininkams visada buvo svarbu ne rezultatas, o procesas, apkaišytas povo plunksnomis.
Štai sunkiai dirbantis Nacionalinis visuomenės sveikatos centras tame procese pernai praganė 1,2 tūkst. velionių. Ir ką? Ir nieko – velioniai mistiškai atsirado, o vadas ir toliau į švarias rankas gauna 2,5 tūkst. eurų, nors ta institucija, kaip aiškėja, nelabai ir reikalinga, nes yra dar ir nežinia ką veikiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras.
O gal reikėtų kam nors pagaliau pripažinti, kad mirusieji nuo COVID-19 buvo išgarinti dėl rezultatyvesnių rinkimų? Kad žmonės nesibaimintų eiti į rinkimų apylinkes. Juk kilnus tikslas visada pateisina priemones.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Strateginė migla
Agresija prieš kaimynus, tarptautinės teisės ignoravimu Maskva išvadavo Vakarų sąjungininkus nuo vidinio poreikio laikytis tam tikro komunikacijos etiketo. Auklėjimas laisvojo pasaulio atstovams trukdo nusileisti iki Rusijos nebeprezidento D...
-
E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką
Skleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...
-
Willkommen in Litauen18
Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...
-
Kur eina karavanas?16
Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?11
1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?5
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse8
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...