Tačiau, kita vertus, juk taip elgiasi dauguma biudžeto išlaikytinių, nes pinigai – ne privatūs, o visų, tad niekieno. Kodėl gi tad jų reikėtų gailėti?

Eglučių žėrėjimo lenktynėms miestuose vėl, kaip ir kasmet, palaidoti šimtai tūkstančių eurų. Iš pradžių išleido pinigus, o paskui davė nurodymą prie tų puošmenų neprileisti pačių mokesčių mokėtojų. Atvarė net policiją. Tai nafik tos eglutės išvis buvo reikalingos?

Sunkiai dirbantis Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pernai praganė 1,2 tūkst. velionių. Ir ką? Ir nieko – velioniai mistiškai atsirado, o vadas ir toliau į švarias rankas gauna 2,5 tūkst. eurų.

Aaa, va čia ir yra esmė. Net ir mirties akivaizdoje privalo kai kas uždirbti. Juk reikia pirkti žaisliukus, lemputes ir brangiai draikyti dirbtinį šerkšną. Sunkiai darbuojasi specialiai įkurtos viešosios įstaigos, šimtai darbuotojų, gaunančių prie algos 90 proc. priedus už tai, kad išleidžia mūsų visų pinigus. Ir visa tai estetizuojama koncepcijomis, kilniomis misijomis, taip pat dailiais žodžiais "tvarumas", "judumas", "darnumas".

Biudžetininkams visada buvo svarbu ne rezultatas, o procesas, apkaišytas povo plunksnomis.

Štai sunkiai dirbantis Nacionalinis visuomenės sveikatos centras tame procese pernai praganė 1,2 tūkst. velionių. Ir ką? Ir nieko – velioniai mistiškai atsirado, o vadas ir toliau į švarias rankas gauna 2,5 tūkst. eurų, nors ta institucija, kaip aiškėja, nelabai ir reikalinga, nes yra dar ir nežinia ką veikiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras.

O gal reikėtų kam nors pagaliau pripažinti, kad mirusieji nuo COVID-19 buvo išgarinti dėl rezultatyvesnių rinkimų? Kad žmonės nesibaimintų eiti į rinkimų apylinkes. Juk kilnus tikslas visada pateisina priemones.