Didžiausia Baltijos šalyse sporto arena to dar nematė. Pirmąsias žalgiriečių rungtynes LKL mažajame finale stebėjo vos 1,3 tūkst. žiūrovų. Verslo prasme šis antirekordas prilygsta tokiam pat krachui, koks buvo užfiksuotas prieš keletą dienų „Žalgiriui“ pirmą sykį istorijoje nepatekus į šalies čempionato finalą. Skirtingai nei sportinį rezultatą, lankomumo rodiklius buvo galima prognozuoti. Nėra pergalių, nėra ir lankytojų. Ir teisingai – „Šiauliai“, susitinkantys su žalgiriečiais bronzinėje serijoje, ne ta komanda, kurios žaidimas trauktų minią žmonių. Apie patį „Žalgirį“ net kalbėti neverta – į ką ten žiūrėti? Į atakų gimdymo skausmą? Juk vos prieš keletą mėnesių žalgiriečiai surinko sausakimšą areną. Stebuklingas „Barcelona“ pavadinimas, Šarūno Jasikevičiaus pavardė ir kiti lietuviams artimi aspektai lėmė pirmąjį sezono soldoutą.

Galima dejuoti, kad sporto gladiatorių dalia nepalanki. Esą vieną dieną tave šlovina ir kelia ant skydo, kitą – tuo pačiu skydu jau vanoja kailį. Filmuoja net naktiniuose klubuose po pralaimėto pusfinalio.

Smagus sutapimas, kad už ištikimybę „Žalgiris“ atsidėkojo pergale prieš tuometį Eurolygos lyderį. Dabar LKL čempionai, kuriuos jau reikia vadinti buvusiais, įdomūs tik saujelei ištikimiausių sirgalių, kurie varžybose lankosi nepriklausomai nuo rezultatų. Gal dar keliems atsitiktiniams praeiviams, kurie naudojasi proga pamatyti legendinį klubą už pigesnio bokalo alaus kainą.

Galima dejuoti, kad sporto gladiatorių dalia nepalanki. Esą vieną dieną tave šlovina ir kelia ant skydo, kitą – tuo pačiu skydu jau vanoja kailį. Filmuoja net naktiniuose klubuose po pralaimėto pusfinalio. Neleidžia nuplauti nuoskaudos – niekšeliai! Bet iš esmės mūsų krepšinio liūtai gauna tai, ko nusipelnė. Kažkodėl žalgiriečius patiesę Panevėžio „Lietkabelio“ ir finale su jais kovojančio Vilniaus „Ryto“ krepšininkai nei dėmesiu, nei savo nepalankia profesija nesiskundžia.