Kauno meras: nesitikėjau...

Jeigu skaitytojus tikrai taip domina, trumpai sugrįšiu į praeitį ir pasidalysiu ne gandais, bet realia istorija apie savo santykį su krepšiniu. Noriu, kad žmonės suprastų aiškiai ir konkrečiai, o ne iš emocingų kai kurių veikėjų komentarų.

Pastarąjį dešimtmetį Kaunas remia „Žalgirį“ ir skiria miesto komandai po 2 mln. eurų kasmet. Vieni čia įžvelgia mano prisidėjimą, o kiti aiškina, kad meras – ne prie ko. Pasakysiu paprastai: mano nuopelnas – toks pats, kaip ir bet kurio kauniečio. Nesusireikšminu ir siūlau to nedaryti kitiems.

Tai yra savivaldybės biudžeto – visų miesto žmonių – pinigai. Todėl pagarbos ir padėkos nusipelno patys kauniečiai. Joks kitas miestas Lietuvoje neskiria tokio palaikymo savo komandai – tai faktas. Mano indėlis yra tik toks, kad pradėjęs dirbti Kauno meru pasiūliau didinti rėmimą.

Kodėl taip nusprendžiau? Ir iki tol, dirbdamas versle, stipriai rėmiau krepšinį. Kai vėl kas nors pradės amsėti, kad bepigu man, būnant meru, dalyti pinigus į kairę ir dešinę, tegul paskaito toliau ir galbūt akys atsivers plačiau.

Dar net minčių neturėjau apie darbą savivaldybėje, kai „Vičiūnai“ pradėjo remti moterų krepšinio klubą „Viči-Aistės“. Viską pasako jau pats komandos pavadinimas. Jos žaidė moterų Eurolygoje. Galima tik įsivaizduoti, kokie turėjo būti biudžetai. Kas bent kiek supranta pinigų vertę ir prisimena tą laikmetį, turbūt nesunkiai įvertins tokios paramos mastą. Mūsų įmonės kelerius metus iš eilės skirdavo po 1,5 mln. litų.

Taip, tai tie patys verslai, kuriuos vystėme, plėtojome ir už tai valstybinius apdovanojimus iš šalies vadovų gavome. Tačiau laikas sugeba viską apversti aukštyn kojomis.

Reikia pripažinti, jau tada buvau išdurtas: meras Andrius Kupčinskas žadėjo, kad miestas irgi prisidės prie išlaikymo. Viskas baigėsi tuo, kad leido nemokamai naudotis Sporto hale. Suprask, atleido nuo nuomos mokesčio. Nors įėjimas į „Viči-Aisčių“ rungtynes ir taip būdavo nemokamas.

Kažin, kaip atrodytų, jeigu dabar bent klausimą iškeltų apie salės nuomą arenoje „Žalgirio“ komandai? Juokinga, ar ne? O tuo metu buvo tokia A. Kupčinsko „parama“.

Nuo 2011 m. „Viči“ ženklai buvo ir ant Lietuvos krepšinio rinktinių marškinėlių. Federacijos prezidentu tapęs Arvydas Sabonis susitiko, įkalbinėjo. Daugiau kaip penkerius metus maždaug po 160 tūkst. eurų nacionalinei vyrų komandai – beveik 1 mln. „Vičiūnai“ – ir Lietuvoje vykusio Europos vyrų krepšinio čempionato „Eurobasket 2011“ pagrindinis rėmėjas.

Pasakysiu paprastai: mano nuopelnas – toks pats, kaip ir bet kurio kauniečio. Nesusireikšminu ir siūlau to nedaryti kitiems.

Kažin, kaip tas Europos čempionatas išvis būtų vykęs Kaune, kai iki pat jo pradžios Nemuno saloje tęsėsi darbai. Paskutiniu momentu A. Kupčinskas buvo trumpam patrauktas – meru išrinkome Rimantą Mikaitį. Nenorėjome, kad Kaunas – krepšinio miestas – patirtų gėdos. Pakviečiau į arenos statybvietę atvykti ilgametį kompanijos „YIT Kausta“ vadovą, amžinatilsį Antaną Butkų.

Drauge su kitais profesionalais ieškojome sprendimų, kaip greičiau viską užbaigti. Čia vėl reikia paminėti A. Sabonio ir gerbiamo trenerio Vlado Garasto pavardes – be jų arena tikriausiai būtų likusi tik svajonėse. Su statybomis pavyko, tik iki planuoto finalo ketverto Kaune mūsiškiai, deja, neprasibrovė.

Faktas: daugiau kaip penkerius metus maždaug po 160 tūkst. eurų nacionalinei vyrų komandai – beveik 1 mln. (fiba.com nuotr.)

Lygiai taip pat, dar toli gražu iki mero pareigų, 2008 m. inicijavau „Žalgirio“ paramos fondo steigimą, kai klubas kovojo dėl išlikimo. Kai kurie dabartiniai aistruoliai tuo metu turbūt dar stačiomis po stalu lakstydavo, kiti – viską pamiršo.

Nuo 2013 m. „Vičiūnų“ įmonių grupė skirdavo paramą „Žalgiriui“ – Kauno komandai, už kurią ir dėl kurios visi stengėmės pagal išgales. Yra nemažai tokių, kurie palaikė klubą sunkiais momentais ir tęsia iki šių dienų – ne tuščiomis šnekomis, bet darbais.

Nesitikėjau, kad aš ar mano kompanijos kada nors sulauks tokios „padėkos“ ir taps taikiniu. Tegul ten rėkė gal ir visai nedidelis būrelis su atkištais viduriniais pirštais, bet jie stovėjo priešais aikštę, kur „Žalgiris“ ką tik nugalėjo Eurolygos čempionus. Kai pamatai tokius isterijos perkreiptus veidus, pradedi galvoti, kuo dėti vaikai, buvę šalia ir bandę visa tai atkartoti iš paskos.

Jų melą demaskavo žurnalistas Vidas Mačiulis, stovėjęs prie pat ir viską stebėjęs iš arti. Televizijos laidoje jis tiesiai šviesiai pasakė, kad V. Matijošaitis jokio ženklo tam jaunimui nerodė. Net negalvojau apie tai. O kaip elgėsi jie – vaizdų pilnas internetas.

Vertybės nėra įžeidinėjimai ir žeminimas. Gaila, bet kai kas savo vertę sugeba rodyti tik tokiais būdais.

Tikri aistruoliai visada liks ištikimi – ar atgimusioje legendinėje Sporto halėje, ar „Žalgirio“ arenoje, nes žaliai baltų komanda jiems yra šventa.