Savęs tobulinimo maratonas

Pamenu, prieš keletą metų ėmiau interviu iš vieno gan nemažai savo amžiuje pasiekusio vyruko. Į mano klausimą, kaip leidžia laisvalaikį, jis atsakė, kad praktiškai visą jį skiria tobulėjimui. Tąkart pagarbiai palinksėjau, netgi su lengvo pavydo prieskoniu mintyse – štai koks disciplinuotas ir motyvuotas žmogus, visiems iš jo pavyzdį imti. Bet nuo minėto pokalbio prabėgus nemažai laiko, linkstu vis artyn nuomonės, kad ne tiek daug ko čia yra pavydėti.

Pastaruoju metu galima susidaryti įspūdį, kad jaunoji karta pasidalijusi į dvi kardinaliai skirtingas stovyklas. Vieni paskutinį kartą knygą vartė, kai paveikslėlius joje dar buvo galima spalvinti, vakarienei valgo pusfabrikačius ir nemato jokio reikalo plėsti akiratį toliau nuosavo kiemo. Kiti gi, priešingai, visus, net ir mažulyčius, savo egzistencijos tarpelius kaišioja užsiėmimais, padėsiančiais tapti geresne savo versija. Keliasi paryčiais ir lekia į sporto salę, pakeliui į darbą ar namo klausosi vien rimtų podcast‘ų ir audioknygų, o įvairiausių seminarų susiplanavo kiekvienam savaitgaliui iki 2022-ųjų. Jei ir išvyksta atostogų, tai ne kokteilius su skėtukais pliaže siurbčioja, o naujoje šalyje dešimties dienų apžvalginę programą atlieka per keturias.

Anksčiau į tokius žmones žvelgdavau su baiminga pagarba, nes, bent jau man asmeniškai, vienintelė priežastis savo noru keltis penktą ryte – lėktuvas, skraidinsiantis ten, kur šilta. Ne su vienu apsėstu savęs tobulėjimo bendravau, tikėdamasi, kad pasidalins su manimi savo nenuilstančios motyvacijos paslaptimi. Ir pasidalino. Gaila, bet didžiajai daliai pagrindinis sekundėmis suplanuoto, nuo paties susikurtų kanonų nenukrypstančio gyvenimo varikliukas – didelė ir slegianti kaltė.

O galbūt baisoka, kad ramiai pabuvęs tyloje su savo mintimis suprasi, kad, nepaisant įvairiausių diplomų ant sienos, gyveni visai ne taip, kaip trokšti?

Nesupraskite manęs neteisingai, nuostabu, kai žmonės neapkerpėja ir nuolatos ieško, kaip savo vidumi paaugti. Kita vertus, kvepia lengvu mazochizmu, jei žiaukčiodamas valgai saldžiąsias bulves vietoje įprastų, ar lapinį kopūstą vietoje aisbergo salotos, nes labai neskanu, bet užtat sveikiau. Kai vakarais kremti vien tik populiariąją psichologiją ar istorines knygas, bet ne iš įdomumo. Tiesiog ką tau gero, be skaitymo malonumo, duos dešimtys valandų prie Romeno Gary ar Fiodoro Dostojevskio romanų? Neapsimoka! Filmai? Tik tie rimti, dokumentiniai ar reikalingi bendram išsilavinimui. O vakaras žiūrint didelio įsitraukimo nereikalaujančius sitcom’us pas tokius asmenis turbūt leidžiamas nebent tada, kai lovon patiesia aukštesnė negu 39 laipsnių temperatūra.

Turbūt nerašyčiau šia tema, jei nebūčiau pastebėjusi vienos baugokos tendencijos – būtent sau pailsėti ir tiesiog pachillinti niekada neduodantys perfekcionistai dažnai yra tie, kuriems pirmiesiems galvoje pradeda "trumpinti". Ir tas nėra keista. Šiandien daug kalbama apie tai, kaip nuolatinis murksojimas socialinėse medijose kenkia psichologinei būklei. Pavyzdžiui, atsiranda kompleksų žvelgiant į nufotošopintus kūnus ar nepasitenkinimas savo gyvenimu, nes iš instagramo turinio gali pamanyti, kad visi, išskyrus tave, tik keliauja, linksminasi ir valgo restoranuose. Kita vertus, jei gebi sau kartais priminti, jog tai viso labo kreivų veidrodžių karalystė, pramoginis pascrollinimas, laukiant kur nors eilėje ar ilsintis, – ne tokia ir tragedija.

Bet, man regis, blogiau, kai visą laviną informacijos kasdien bandai išgerti iki dugno ir įsisavinti iki kaulų smegenų. Kai pabaigęs dar vieną saviugdos knygą, tuoj verti kitą, užuot leidęs dienelę kitą jai susigulėti. O galbūt baisoka, kad ramiai pabuvęs tyloje su savo mintimis suprasi, kad, nepaisant įvairiausių diplomų ant sienos, gyveni visai ne taip, kaip trokšti?

Ir, žinote, visa ši obsesija aplink nepaliaujamą savęs tobulinimą man primena vandens gėrimą. Visi žinome, kad gerti vandenį – sveika ir naudinga. Kai jo mažai, kūnas pats leidžia tai suprasti siųsdamas signalus. Kiekvienas, klausydamas savo organizmo, turėtume pajusti, kiek būtent jo reikia mums. Tačiau vargu ar yra sveikas žmogus, kurio kasdienė vandens dozė būtų 10 litrų. Nes ilgiau taip "pavarius", geriausiu atveju gyventi imsi tualete.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Is kauno

Is kauno  portretas
Gerai rasai

Meta

Meta portretas
pachilinimas yra panashi weikla, kaip shieno rawejimas, tik intensywesne.

Praeivis

Praeivis portretas
Na taip,gana įdomios ir teisingos,nė kiek neperspaustos autorės įžvalgos. Tik kaip pagalvoji,jei dabar viskas taip greitai vyksta aritmetine progresija,tai kas bus kad ir po 50 metų.?
VISI KOMENTARAI 10

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Dievo Motinos šventė – Žolinė
    Dievo Motinos šventė – Žolinė

    Kai Lietuvos darželiai pražysta gražiausiomis gėlėmis, sodai linksta nuo vaisių gausybės, rugpjūčio 15-ąją švenčiame Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų iškilmę, Žolinę. ...

    1
  • Antoškos ir trali vali
    Antoškos ir trali vali

    Besivejantieji ilgojo Žolinės savaitgalio traukinį šaukia SOS – gal turite kokią nakvynės vietą prie jūros? „Booking“ iššluotas, o likučiai jame panašūs į kliedesius. Šį šeštadienį ...

    2
  • Dilema: kaip jaustis saugiai, vykstant kibernetinėms atakoms?
    Dilema: kaip jaustis saugiai, vykstant kibernetinėms atakoms?

    DESI indeksas rodo, kad keturi iš dešimties suaugusiųjų stokoja skaitmeninių įgūdžių ir tai gali būti panaudota prieš mus pačius. Padaugėjus kibernetinių nusikaltimų, siejamų su Rusijos atakomis, ypač svarbu žinoti, kaip kib...

  • Pinigų kapšai
    Pinigų kapšai

    Futbolo padangėje viskas atrodo pernelyg nuspėjama. Europos stadionuose karaliauja Madrido „Real“, į sezono trofėjų kolekciją pasiglemžęs ir UEFA Supertaurę. Tačiau šiandien jau visu 100 proc. prasidedantis didžiųjų Europos lyg...

  • Alternatyvos besišypsančių saulučių šviesoje
    Alternatyvos besišypsančių saulučių šviesoje

    Skaityti, rašyti, skaičiuoti keturių aritmetikos veiksmų ribose moki ir gana. Įvertinimas – trys besišypsančios saulutės. Gauni spalvingą brandos atestatą, ir viskas. O toliau gyvenimas kaip Maksimo Gorkio trilogijoje „Mano un...

  • Kur eini, Lietuvos švietime?
    Kur eini, Lietuvos švietime?

    Artėja rugsėjo 1-oji ir vėl kirba klausimas, kaip spręsime švietimo klausimus naujais mokslo metais. 2022 mokslo metų brandos egzaminų sesija pagarsėjo 35 proc. matematikos egzamino neišlaikiusių abiturientų antirekordu. Išimtis t...

    5
  • Gal Vovočka – ukrainietis?
    Gal Vovočka – ukrainietis?

    Ukraina – 2022 metų kelrodė žvaigždė. Viskas, ką daro ukrainiečiai, vertinama pozityviai, o kiekvienas ydingas atvejis pateisinamas, jeigu į jį kaip nors yra įsivėlusių Ukrainos žmonių. Net kai kurie pokštą "rusai puola" k...

  • „Jaunimo linijos“ psichologas: atostogos yra būtinos
    „Jaunimo linijos“ psichologas: atostogos yra būtinos

    Artėjant paskutiniam ilgajam vasaros savaitgaliui, o ir pačiai vasarai ritantis į pabaigą, daugelis žmonių atostogauja, dar planuoja atostogas arba jau skaičiuoja buvusių atostogų prisiminimus. Tačiau yra žmonių, kurie visai nepoilsiauja, sakydami,...

    1
  • Gulbių ežero pliusai
    Gulbių ežero pliusai

    Ne kiekvienas vanagas – vandens paukštis, o jei dar ežeras (kad ir užšalęs) visai šalia mūšio lauko, nieko gero nelauk. ...

  • Užtvankas remontuoti ar griauti?
    Užtvankas remontuoti ar griauti?

    Lietuvoje yra daugiau nei 1,2 tūkst. užtvankų. Kone pusė jų yra blogos ar net avarinės būklės ir daro didelę žalą aplinkai. Pavyzdžiui, griūvanti Kruosto užtvanka Kėdainių rajone ar Bartkuškio užtvanka Širvintų rajone. Jeigu kie...

    2
Daugiau straipsnių