Nuo 2013-ųjų Lietuvoje pradės veikti darbo ginčų komisijos. Valstybinės darbo inspekcijos vadovai tikina, kad šios institucijos padės efektyviau ir objektyviau spręsti problemas.

Iki šiol tokie ginčai buvo sprendžiami įmonėse sudarytose vidinėse komisijose ir teismuose. Dalis žmonių, bijodami ilgo teisminio kelio, atsisakydavo minties ginti savo interesus tokiu būdu.

Sausį veiklą pradėsiančios komisijos turėtų Lietuvos įmonių veiklą padaryti skaidresnę ir sąžiningesnę. Tikimasi, kad sumažės atvejų, kai darbuotojams nesumokami jų uždirbti atlyginimai, išeitinės kompensacijos ar kitaip pažeidžiamos jų teisės. Tas pats galios ir darbdaviams, kurie nukentėdavo nuo nesąžiningų darbuotojų veiksmų.

Drąsu būtų teigti, kad išaugome iš noro užsidirbti kuo daugiau išnaudojant kitus. Verslininkai pagrįstai turėtų būti laikomi gerbiamais asmenimis. Jie kuria darbo vietas, skatina investicijas, galų gale – kuria šalies įvaizdį.

Vis dar gajus verslininko kaip spekulianto ar aferisto įvaizdis. Kartais, matyt, ne veltui. Juk Lietuvoje vis dar gajus mokesčių slėpimas, bandymas sutaupyti pasinaudojant įvairiomis galimybėmis lanksčiai mokėti atlyginimus. Toks būdas "verstis kaip įmanoma" nėra arba bent jau neturėtų būti laikomas kaip viena iš verslo žaidimo taisyklių. Tai ne tas sprendimas, kuris būtų sveikinamas kaip tikro lyderio kūrybiškumas.

Lietuviai vis dar įpratę tikėti principu, kad "niekas neveikia, jeigu nepatepi". Kita vertus, visą laiką bandome nusiplauti korupcijos dėmę nuo savo mentaliteto.

Apmaudu, kad savas verslas kartais tampa ta paskutine siena, į kurią bandoma atsiremti. T.y., neradus kitų būdų užsidirbti, pradedamas sukti koks nors versliukas, o tokie veikėjai retai kada susimąsto apie tai, ką daro. Neretai tai yra "čia ir dabar" sindromas, kai žūtbūt reikia pajamų ir į veikimo būdus jau nebekreipiama dėmesio. Bet po to nereikėtų stebėtis, kad tas versliukas ima ir greitai sugriūva.

Tokie pasiteisinimai, kad neva visi vagia ir jeigu jiems galima, tai kodėl man ne, yra didelis žingsnis amoralumo link. Verslo pagrindas yra atsakomybė prieš visuomenę, pirmiausia – prieš savo darbuotojus. Kitu atveju greitai viskas sugrius, o kalta vėl liks valstybė.