Tačiau su prisiekusio komunisto išėjimu visiems laikams (viso demokratinio pasaulio nuostabai) smurtas prieš žmones šioje galingoje valstybėje tęsiasi. Tik, kaip 1989-aisiais, taip ir dabar, Kinijoje aukų niekas neskaičiuoja, o jei ir skaičiuoja, tai neskelbia, nes šie duomenys skirti vidiniam valdžios aparato naudojimui. Taip jau yra šitokio tipo valstybiniuose dariniuose.

Tik panašu, kad visuomenės pykčio protrūkį bent jau gedulo laikotarpiu bus siekiama kažkaip užgesinti, skirtingai nei gaisrą Urumči, kuriame gyvi supleškėjo tie dešimt užrakintų ir griežtai karantinuotų pasmerktųjų.

Kinijoje aukų niekas neskaičiuoja, o jei ir skaičiuoja, tai neskelbia, nes šie duomenys skirti vidiniam valdžios aparato naudojimui.

Šiaip ar taip, Jiang Zeminas daugiausia gyventojų turinčiai valstybei vadovavo per jos iškilimą pasaulinėje scenoje ir šaliai yra svarbus, tad ir apverktas bei palydėtas turi būti deramai.

Nors laidotuvių diena dar vakar nebuvo paskelbta, neabejotina, kad jose turėtų susirinkti bent jau idėjiniai velionio bendražygiai iš visų pakraščių, tik jų, tiesa, nebėra tiek daug. Bet artimiausias kaimynas – mažasis Kimas, Kremliaus didžiūnų delegacija, gal net baltarusiškasis Aliaksandras, kurių ne taip seniai karališkose laidotuvėse Londone matyti nepageidauta, galima spėti, atvažiuos, juk įvykis – neeilinis.

Juolab tai puiki proga ir tam tikriems diplomatiniams manevrams, ypač norint pataisyti santykius su sunkiai nuspėjamu, jokiu atveju šypsenėlės iš lūpų nepaleidžiančiu Xi. Tik turbūt Rusijos pasiuntinys į draugo Jiang Zemino šermenis, kaip ir H. Chavezo atveju prieš devynerius metus, bus S. Lavrovas, nes VVP antrininko ar dar blogiau – kokio nors R. Kadyrovo tokiai misijai juk nedeleguosi, nes jokių garantijų, kad ir taip jau skylėti tarpusavio šalių santykiai dar labiau nesubjurs.